Senų daugiabučių namų renovacijai nėra palankių sąlygų, nes gauti maksimalią valstybės paramą beveik neįmanoma, prie namų atnaujinimo nenori prisidėti kai kurie gyventojai, trūksta statybininkų
Siekiant mažinti energijos suvartojimą Lietuvoje senų būstų renovavimas yra rimtas iššūkis, kadangi juose vidutiniškai suvartojama 3 kartus daugiau šilumos energijos negu naujuose namuose. Senų daugiabučių namų bendrijoms tenka spręsti, ar gerokai daugiau mokėti už šildymą, ar užsikrauti paskolų naštą ir imtis būsto modernizavimo. Mat kompleksiškai renovavus būstą galima sutaupyti iki 50 proc. šilumos energijos.
Kai kurie komerciniai bankai jau pasirengę teikti renovacijos paskolas, dalį tam reikalingų lėšų skiria valstybė. Tačiau būtent painiava gauti maksimalią valstybės paramą užkerta bendrijų norą ryžtis paskolai.
Geros valios negana
Vilniaus miesto tarybos narys, būsto atnaujinimo programos koordinatorius Kęstutis Nėnius pažymi, kad kol kas siekdami renovuoti būstą gyventojai susiduria su keliomis pagrindinėmis problemomis. Pirmiausia, sunku gauti daugiau nei pusės namo gyventojų sutikimą, kad būtų galima pradėti renovaciją, nes mažas pajamas turintieji nenori prisidėti prie būsto atnaujinimo.
Be to, Civiliniame kodekse minima, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, kurios nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Tai reiškia, kad daugumai daugiabučio gyventojų ar bendrijos narių nusprendus atnaujinti, kad ir namo duris ar laiptinę, ką jau kalbėti apie visą namo renovaciją, šiam sumanymui nepritaręs gyventojas pinigų gali ir nemokėti, ir jis liks visiškai teisus.
30 proc. – blefas
Kita problema yra ta, kad reali valstybės parama vietoj deklaruojamos 30 proc. visos renovacijai reikalingos sumos praktikoje gali siekti tik 7-10 procentų. Taip yra dėl to, jog papildomose sąlygose yra nurodymas, kad valstybės parama negali būti didesnė kaip 65 litai už kvadratinį metrą daugiabučio namo naudingojo ploto. O investicijos už didelio ir mažo namo kvadratinį metrą bendrojo naudingo ploto labai skiriasi. Mažesniuose miestuose vyrauja nedideli (iki tūkstančio kv. m) daugiabučiai gyvenamieji namai, jiems vietoj 30 proc. valstybės paramos skiriama tik 10-15 proc. lėšų.
Todėl būsto renovavimo projektus teikia didesnių miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio) gyventojai, o mažesnių miestų bendrijos yra pateikusios vos po keletą projektų. Dauguma šių bendrijų pirmininkų nurodo pagrindinę priežastį – ne daugiau kaip 65 litų už kvadratinį metrą apribojimą.
Aplinkos ministerijos Būsto skyriaus vedėja Elvyra Radavičienė sako, kad kitą mėnesį bus baigtas renovuoti 40 metų senumo daugiabutis Plungėje. Anot jos, name yra 55 butai, kur 18 šeimų gauna mažas pajamas. Pagal taisykles plungiškiams valstybės paramos priklauso tik 12-15 proc. visų lėšų. Anot jos, Aplinkos ministerija norėtų, kad tiek dideli, tiek maži namai gautų vienodą valstybės paramą, tačiau tam trukdo maksimali 65 litų už kvadratinį metrą grąžintina parama. Ministerijos pozicija – naikinti šį apribojimą.
Finansų ministerija laikosi nuomonės, kad dabar galiojantis paramos suteikimo kriterijus už kvadratinį metrą yra teisingas ir vienodas visiems daugiabučių savininkams, nepažeidžia jų teisių, nes taikomas vienodas dydis.
Trūksta statybininkų
Statistikos departamento duomenims, Lietuvos daugiabučiuose namuose yra 791,4 tūkst. butų. Ekspertų skaičiavimais, jiems kompleksiškai atnaujinti reikėtų apie 9 mlrd. litų. 2007-2013 metams numatyta būstams renovuoti skirti apie 1 mlrd. litų. Specialistų nuomone, tokia suma išties pagerintų situaciją. Šiais metais iki
lapkričio 1 dienos Lietuvoje būsto renovavimo projektų yra pateikta 220, jų bendra suma siekia apie 80 mln. litų. Valstybės paramos dydis sieks 19,4 mln. litų.
Radavičienė pažymi, kad atsižvelgiant į kaimyninių šalių praktiką proveržio šioje srityje reikėtų tikėtis 2007-2008 metais. Tačiau, anot jos, derėtų atsižvelgti ir į tai, kad šiuo metu Lietuvoje statybų paklausa itin viršija pasiūlą – statybų rinkoje trūksta projektuotojų, architektų, statybos bendrovės turi daug kitų darbų.
Per mėnesį – 50-100 litų
Šios rinkos ekspertai pritaria, kad jeigu renovacijos projektai bus rengiami tik, pavyzdžiui, stogui remontuoti, tai bus valstybės lėšų švaistymas, nes realiai bus atliktas tik einamasis namo remontas. Kaip teigia Radavičienė, tokios sumos rodo, kad gyventojai būstus renovuoja nekompleksiškai.
Nėnius pritaria tokiai nuomonei ir sako, kad dažniausiai gyventojai keičia langus, stiklina balkonus, atnaujina stogo dangą, šiltina sienas.
„Pavyzdinis sostinės būsto atnaujinimo programoje dalyvaujantis namas Žirmūnų g. 3 kol kas yra vienintelis kompleksiškai atnaujintas daugiabutis Vilniuje ir visoje šalyje. Šio namo atnaujinimo darbai kainavo 1,5 mln. litų”, – sako Nėnius. Daugiabučio gyventojai įsipareigojo per 15 metų apmokėti 50 proc. atnaujinimo darbų sąnaudų. Likusią dalį padengs sostinės savivaldybė. Gyventojai mokės nuo 48 iki 98 litų per mėnesį, – tai priklausys nuo buto dydžio. Tačiau numatoma, kad po renovacijos sumažėjus šilumos energijos suvartojimui papildomos mėnesio išlaidos sumažės daugiau nei trečdaliu. Nėnius prognozuoja, kad šiais metais, atlikus kompleksinę namo renovaciją, gyventojai gali tikėtis ir iki 50 proc. mažesnių sąskaitų.
Iš viso šiais metais Vilniuje planuojama įgyvendinti 30 daugiabučio namo atnaujinimo projektų. Iš viso Vilniuje būsto atnaujinimo programoje dalyvauja 97 bendrijos.
„Vilniaus energijos” komercijos direktorius Rimantas Germanas pažymi, kad per vieną šaltą žiemos dieną jų įmonė dėl senų būstų
šilumos praradimo patiria per 3 mln. litų nuostolių. Anot jo, šias senų būstų, kuriems per 40 metų, problemas reikėjo spręsti dar prieš 16 metų. Šiaip ar taip, šis klausimas kiekvienais metais darosi vis opesnis.