Praėjusį savaitgalį prie Endriejavo ežero medžiotojų ir žvejų klubai surengė estafečių varžybas.
Tai buvo baigiamoji tris savaites trukusių varžybų, kurias organizavo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Klaipėdos skyrius, dalis. Joje dešimties medžiotojų ir žvejų klubų atstovai plaukė valtimis, šaudė iš pneumatinių šautuvų, lindo per maišą, tempė „šerną”, traukė virvę ir kilnojo 32 kilogramų svarstį.
Po šių varžybų, be laimėjimų asmeninėse įskaitose, buvo paskelbti geriausieji klubai, labiausiai nusipelnę pirmosios vietos prizo – šaudymo lėkštelių mėtymo mašinos.
Nugalėtoju tapo medžiotojų klubas „Jūra”. Jo nariai teigė to ir tikėjęsi, nes stengėsi kaip visada būti pirmi. „Neringos” medžiotojų klubas užkopė į antrąją vietą, o „Tauro” klubui teko trečioji.
Vieninteliam žvejų klubui sekėsi ne taip gerai. Dviem komandomis („Senių” ir „Jaunių”) rungtyse dalyvavęs „Kurėnų” sportinės žūklės klubas užėmė penktąją ir septintąją vietas.
Pasak Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Klaipėdos skyriaus pirmininko Valdemaro Zakaro, tokios varžybos Lietuvoje organizuojamos pirmą kartą.
Paprastai vyksta šaudymo, meškeriojimo, kitos specifinės varžybos, o tokios bendros jėgų išbandymo rungtynės paskutinį kartą organizuotos tik prieš 16 metų.
V. Zakaras teigė, jog tokios šventės gali tapti tradicija ir vykti bent kas keletą metų.
Po varžybų ir apdovanojimų užvirė įdomi diskusija apie medžioklę. Nors šis užsiėmimas gana brangus, jis yra labai mėgstamas ir prieinamas daugeliui, tad medžiotojų klubuose galima sutikti įvairiausių žmonių – nuo verslininkų iki kunigų.
Tačiau medžioklėje retai pamatysi moterų. Asta, „Neringos” klubo nario žmona, teigė, jog šaudyti yra bandžiusi, tačiau medžioti visai nesinori, o ir vieno medžiotojo šeimoje esą užtenka. Pasak kitos medžiotojo žmonos Laimos, kai vyras pradėjo medžioti, „visi darbai namie stovi”. Galbūt todėl Klaipėdoje, kur medžiotojų yra apie tūkstantis, čia tėra tik pora tuo užsiimančių moterų.
Jūratė Klusaitė
„Vakarų ekspresas”