Daugelyje uostamiesčio kirpyklų, rūbų ir avalynės taisyklų mokestis už paslaugas nustatomas „iš akies”.
Dėl kainos paprastai tariamasi žodžiu, o atsiskaitant dažniausiai nesivarginama pateikti kvito.
Neturėdami paslaugų ir prekių kainoraščių, verslininkai manipuliuoja kainomis ir nuolat pažeidinėja įstatymus.
Aprašai – praeitis
Vartotojo padėtį apsunkina tai, kad nebėra teisinio dokumento, kuris reglamentuotų kliento aptarnavimo tvarką.
„Prieš šešerius metus verslininkų iniciatyva buvo panaikinti reikalavimai, pagal kuriuos paslaugas teikiančios įmonės privalėjo turėti prekių ir paslaugų aprašus”, – aiškino Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėja Raimonda Bučinskienė. Jos teigimu, paslaugų teikėjams neretai stinga ir aptarnavimo kultūros.
„Atnešus remontuoti mobilųjį telefoną, jis nėra ardomas kliento akivaizdoje, jam retai paaiškinama ir parodoma, dėl ko aparatas neveikia.
Dažniausiai konstatuojama, kad šis buvo sudrėkęs arba patyrė smūgį, ir pasakoma remonto kaina”, – pastebėjo R.Bučinskienė.
Norėdami skųstis inspekcijai, vartotojai turi išsaugoti pirkimo ar paslaugos teikimo dokumentus – kvitus, prekių aprašus.
Gavę gyventojo skundą, inspektoriai pataria kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarybą, kad ši jų interesams atstovautų teisme.
Negerbia kliento
Nuo praėjusių metų Visuomenės sveikatos centro (VSC) specialistai ėmėsi tikrinti uostamiesčio kirpyklas. Paaiškėjo, kad daugelyje jų nėra paslaugų kainoraščių.
Už pažeidimus šiemet jau nubausti 12 kirpyklų vadovai.
„Pagal galiojančias higienos normas kainoraščiai turi būti padėti klientui matomoje vietoje. Kai kurios įstaigos apie kainas informuoja lape, kuris pakabintas prie lango. Taip žmogus net neįėjęs į vidų gali sužinoti, kiek teks mokėti”, – sakė Klaipėdos VSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Asta Šlepetienė.
Kirpyklas ir grožio salonus specialistai tikrina kartą per metus.
„Skundų iš gyventojų sulaukiame nelabai dažnai. Žmonės paprastai nesivargina prašyti išsiaiškinti. Ir verslininkai nėra atsakingi. Tai, kad neleidžiama susipažinti su kainomis, rodo nepagarbą klientui”, – aiškino specialistė.
Verslo liudijimą turinčiam asmeniui, nepaisiusiam reikalavimų, gresia bauda nuo 20 iki 200 litų, įmonei – nuo 20 iki 500 litų.
Kvitai – prašantiems
„Klaipėdos” tyrimas parodė, kad daugelyje buitines paslaugas teikiančių vietų nėra ne tik kainoraščių. Pateikti klientui pirkimo kvitą taip pat neįprasta. Jo paprašęs, gali sulaukti nustebusio žvilgsnio arba klausimo: „O kam jums to reikia?”.
„Pareiga informuoti vartotoją numatyta Vartotojų teisių gynimo įstatyme. Pardavėjas privalo pateikti išsamią informaciją apie prekę ar paslaugą raštu. Jeigu atsiskaitant už prekes ar paslaugas nebuvo pateiktas įsigijimą patvirtinantis dokumentas, apie tai reikėtų informuoti Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją”, – sakė Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos Klaipėdos apskrities skyriaus vedėjas Raimundas Kontrimas.
Reaguoja tik į skundus
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai imasi kontroliuoti atsiskaitymus tik gavę gyventojų skundą.
„Inspekcija didžiausią dėmesį skiria toms ekonominės veiklos rūšims, kur mokesčių vengiama dažniausiai. Kirpyklų, batų ir rūbų taisyklų paslaugų teikimu užsiimančios įmonės nepatenka į kontroliuotinų sąrašus. Jos įtraukiamos į patikrinimų veiklos planą pagal nustatytus rizikos kriterijus”, – aiškino mokesčių inspekcijos atstovė spaudai Ilona Velžytė.
Dažniausiai kirpimo, avalynės ir rūbų taisymo paslaugas teikia fiziniai asmenys, įsigiję verslo liudijimus.
„Jei jie nėra PVM mokėtojai, išduoti apskaitos dokumento neprivalo. Nebent to pageidauja klientas. Tačiau jei kirpykloje ar taisykloje dirba asmuo, įregistravęs individualią veiklą, jam kasos aparatas nebūtinas, bet kiekvienam klientui jis privalo pateikti vieną iš šių apskaitos dokumentų: pirkimo-pardavimo kvitą, sąskaitą faktūrą arba PVM sąskaitą faktūrą”, – pasakojo inspekcijos atstovė.
Siūlė ateiti kitądien
Ta pati tvarka galioja ir perkant turguje.
„Prekeiviai turi Valstybinės mokesčių inspekcijos išduotas nustatytos formos kvitų knygeles, tačiau kvitus išduoda nenoriai. Todėl įsigijęs nekokybišką prekę žmogus vargiai gali įrodyti, kad ją pirko būtent iš to pardavėjo”, – sakė R.Bučinskienė.
„Klaipėdos” žurnalistė įsitikino, kad turguje gauti kvitą nėra paprasta.
Pasiteiravus pirkimą patvirtinančio dokumento, pardavėjai prisipažino, kad kvitų knygelės neturi, arba pasiūlė kvitą atsiimti kitą dieną.
Kiti dievagojosi per daugelį metų nesulaukę prašymo pateikti kvitą.
Manipuliuoja kainomis
Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė pripažino, kad problema egzistuoja.
„Keista, kad kirpimo, avalynės ir rūbų taisymo paslaugų kokybei skiriama per mažai dėmesio. Dabar įsigyti verslo liudijimą ir siūti gali bet kas. Todėl vėliau kyla problemų dėl neprofesionaliai atlikto darbo, tačiau apie tai nėra diskutuojama”, – stebėjosi pašnekovė.
Anot Z.Čeponytės, bet kurioje įmonėje turi būti pateiktas kainoraštis, kuriame tiksliai įvardijama, už ką ir kiek tenka mokėti.
„Paslaugos teikėjui paliekama laisvė manipuliuoti kainomis. Pažiūrėjęs į kliento išvaizdą ir piniginę, jis gali pareikalauti sumokėti ir 20 litų arba perpus mažiau. Tai neteisinga vartotojo atžvilgiu”, – teigė Vartotojų instituto prezidentė.