Pradėjus kurtis privatiems medicinos centrams į juos dirbti patraukė ir ne vienas valstybinėje uostamiesčio įstaigoje dirbęs medikas. Tuomet prasidėjo ir lig šiol vyksta karas dėl pacientų.
Žinia, gydytojo, kuris valstybinę įstaigą iškeitė į vietą privačiame sektoriuje, pacientai privalo su juo pratęsti sutartį ir gydytis privačiame centre arba pasirinkti kitą šeimos gydytoją valstybinėje įstaigoje.
Taip padaryta ne dėl pacientų sveikatos – Hipokrato priesaika čia niekuo dėta – dėl Valstybinės ligonių kasos (VLK) skiriamų pinigų už kiekvieną prisirašiusį gyventoją kovoja abi pusės.
Todėl kariaujančios pusės nuolat tvirtina, kad pacientai prisirašomi savavališkai ir taip pritraukia nemenkas pinigų sumas iš VLK.
Siunčia ataskaitas
Tik paties paciento pasirašytas prašymas gali įrodyti jo apsisprendimą.
Kyla klausimai – kas atsitiko su tūkstančių klaipėdiečių, kurie emigravo užsienin ar poliklinikoje nesilankė kelerius metus, bylomis, jeigu per tą laiką jų šeimos gydytojas nutarė įsidarbinti privačiame centre? Kam atitenka šiai pacientų grupei skirtos VLK lėšos?
Todėl ir privatūs medicinos centrai, ir viešosios įstaigos teritorinei ligonių kasai (TLK) nuolat siunčia ataskaitas apie prisirašiusių pacientų kiekį.
Iki pirmo apsilankymo
Jūrininkų pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vyriausiojo gydytojo pavaduotoja medicinai Vida Butkienė „Vakarų ekspresui” aiškino, kad jeigu pacientas ilgą laiką nesilankė sveikatos priežiūros centre, o per tą laiką jo šeimos gydytoja pakeitė darbovietę, žmogus lieka prirašytas toje pačioje įstaigoje, kurioje ir buvo iki tol.
„Sutartis su šia įstaiga galios iki pirmo paciento apsilankymo – tuomet jis arba pratęs ją, arba sudarys sutartį su kita įstaiga”, – sakė ji.
„Pinigus iš VLK už šiuos pacientus gauna ta pati įstaiga”, – sakė V. Butkienė.
Kaltina privatininkus
Klaipėdos miesto PSPC vyriausioji gydytoja Loreta Jankauskienė taip pat pritaria kolegei iš Jūrininkų PSPC – gydytojų, kurie išeina iš įstaigos, pacientai paskirstomi kitoms specialistėms.
„Tik vėliau, jeigu matome, kad pacientas neapsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu, braukiame jį iš sąrašų”, – sakė ji.
Paklausta, ar gali būti, jog PSPC į savo sąrašus įtraukia privačiame centre jau prisirašiusius klaipėdiečius, vyriausioji gydytoja atsakė, jog taip gali atsitikti tik per klaidą.
„Nesusipratimas galėjo įvykti dėl to, kad mes kelių pacientų duomenis VLK duomenų bazėje užregistravome vėliau nei privatus centras”, – „Vakarų ekspresui” sakė L. Jankauskienė.
Ji pridūrė, kad į privačius centrus dirbti išeinančios gydytojos taip pat dažnai apgaule prisivilioja pacientus.
Patikrinti neįmanoma
Uostamiesčio TLK duomenimis, 2005-aisiais Klaipėdoje pas šeimos gydytojus buvo prisirašę 207,5 tūkst. gyventojų. 63 tūkst. jų – privačiuose centruose.
Norint patikrinti, ar jie savo noru pasirinko šeimos gydytoją, reikėtų su kiekvienu susisiekti ir klausti asmeniškai.
„Kaip manote, ar tai įmanoma?”, – klausimu į klausimą atsakė Klaipėdos TLK direktoriaus pavaduotoja Vilma Mitrulevičiūtė.
Atkrenta ir klaidų VLK naudojamoje duomenų bazėje „Sveidra” variantas – Klaipėdos TLK Informatikos skyriaus vedėja Jelena Filipova dienraščiui užtikrino, kad klysti gali nebent sveikatos priežiūros centruose su programa dirbančios gydytojos.
„Mes gaunam jų paruoštą informaciją. Jos apdoroti mums neleidžia pati programa”, – sakė specialistė.
Gresia baudžiamoji byla
Sveikatos priežiūros centrams teisybę įrodyti gali padėti tik patys pacientai – taip dar anksčiau „Vakarų ekspresui” sakė Klaipėdos teritorinės VLK direktorius Alfridas Bumblys.
„Jeigu kyla įtarimų, iš gydymo įstaigos reikalaujame prisirašiusiojo paciento prašymo. Tai – pagrindinis dokumentas, įrodantis, kur žmogus gydosi”, – paaiškino jis.
Anot A. Bumblio, iškilus abejonėms žmogus tuoj pat turėtų kreiptis į TLK, kurios atstovai iš gydymo įstaigos reikalautų prisirašymo patvirtinimo. Jeigu tokio nėra – sveikatos priežiūros vadovai įspėjami, o paaiškėjus, kad prašymas suklastotas, taikomos dar griežtesnės priemonės.
„Tuomet įstaigai gali būti keliama baudžiamoji byla, kuri gali pasiekti net pačią prokuratūrą. Su dokumentus klastojančia įstaiga galime net nutraukti sutartį”, – sakė A. Bumblys.
Kita nuomonė
Tuo tarpu į „Vakarų ekspresą” praėjusią savaitę kreipėsi nenorėjusi prisistatyti ilgiau nei dešimtį metų uostamiestyje dirbanti bendrosios praktikos gydytoja. Jos manymu, ilgai priežiūros centruose nesilankantys ar emigravę klaipėdiečiai – puikus pasipelnymo šaltinis – neva žmogus į Lietuvą gali negrįžti ir visą likusį gyvenimą, o pinigai iš VLK už jį ir toliau plauks.
„Apie tai visi seniausiai žino, tačiau garsiai kalbėti ar bandyti taisyti padėtį niekas nenori. Matyt, kažkam naudinga”, – pasakojo anonimu norėjusi likti moteris.