Vakar po kelionės iš Velso į pirmąją treniruotę rinkosi Klaipėdos „Atlanto” futbolininkai. Tiesa, jie kojas mankštino ne Klaipėdoje, o Kretingoje. Ar liepos 28-ąją mūsų miesto reprezentacinė komanda turi vilčių įveikti Velso „Rhyl” vienuolikę ir patekti į kitą UEFA taurės varžybų etapą, komentavo komandos vyriausiasis treneris Vacys Lekevičius.
– Prieš išvykstant sakiau, kad mūsų ir varžovų galimybės yra vienodos. Tai pasitvirtino. Tačiau namie mes turime vilčių laimėti ir patekti į kitą etapą. Reikia tik vienintelio įvarčio.
Kažkas bandė nusiraminti, jog „Rhyl” – mėgėjų komanda. Bet britams reikia pavydėti noro ir azarto kautis. Suprantama, nereikia Velso komandos lyginti su rumunų, bulgarų, lenkų ar rusų komandomis, su kuriomis rungtyniavome anksčiau.
O mūsiškiams žaidėjams trūksta tarptautinių varžybų patirties, prieš rungtynes ne vienam kinkos virpėjo.
– Ar pateisino viltis komandos debiutantas Audrius Kšanavičius?
– Visapusiškai. Jis ir geras žaidėjas, ir geras žmogus.
– Gal kas nustebino Velse, Railio miestelyje?
– Viskas buvo sklandu. Praėjusiais metais jie žaidė su Rygos „Skonto”. Kalbėjo, kad buvo kažkokių nesusipratimų. O mes puikiai sutarėme su klubo vadovais.
Atkreipiau dėmesį į gana nedidelį stadioną. Jame apie pusantro tūkstančio kėdžių. Nežinia, kodėl Lietuvoje reikalaujama trijų tūkstančių plastikinių kėdžių.
Keista buvo matyti ir laisvai stadione judančius žiūrovus. Pirmąjį kėlinį visi susikoncentravo už mūsų vartų. Arnui Lekevičiui rėkė vos ne į ausį. Po pertraukos, maniau, bus jam ramiau. Išėjome žaisti antrąjį kėlinį, o visi rėksniai – vėl už jo vartų. Teko priprasti ir prie futbolo stadiono, kai iki žiūrovų už vartų – tik du metrai.
– Klaipėdoje reikia laukti didelės svečių delegacijos?
– Žada atvykti keturiasdešimties klubo žaidėjų, atstovų ir žiūrovų būrys.
– Tad reikia ruoštis jų antplūdžiui…
– Žiūrovai Velse – kultūringi. Už kiekvieną gražų epizodą paploja. Jie ne Maskvos „Spartako” ar Anglijos futbolo chuliganai.
Česlovas Kavarza