Politologų konferencijoje Vilniuje pasidžiaugta, kad Vladimiras Putinas kol kas kasdien negalvoja apie Baltijos šalis, bet įspėta neprarasti budrumo
Rusijos interesus Baltijos valstybėse narstę kelių šalių politologai priėjo prie išvados, kad rusai bando įvairiais būdais ir įvairiose srityse didinti spaudimą Lietuvai, Latvijai ir Estijai, kad turėtų joms daugiau įtakos. Ekspertai ragina Baltijos šalių vyriausybes neprarasti budrumo ir dėti pastangas „neleisti rusams per daug”, nors ir pabrėžia gerų santykių su didžiąja kaimyne svarbą.
Maskva bando didinti įtaką
Praėjusį savaitgalį Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos pastangomis Vilniuje surengta konferencija „Rusijos Baltijos jūros regionas: kiek politinių krypčių?” Joje dalyvavo apie pusšimtį ekspertų, daugiausiai politologų, iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir pačios Rusijos.
Diplomatinės žinybos įsiklauso į politologų vertinimus, naudojasi jų analize priimdamos sprendimus dėl užsienio politikos krypčių.
Buvusio JAV prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Zbignevo Bzežinskio įsteigto Strateginių ir tarptautinių tyrimų centro bendradarbis Janušas Bugaiskis forume pabrėžė, kad Rusijos valdžia pastaruoju metu ėmė aktyviai naudotis beveik visiška Rytų Europos priklausomybe nuo rusų energetinių žaliavų tiekimo. Pasak jo, pagrindine Kremliaus užsienio politikos kryptimi išlieka bandymas sumenkinti JAV, kaip vienintelės pasaulyje likusios „supervalstybės”, statusą ir sustiprinti Rusijos dominavimą.
J.Bugaiskio nuomone, Lietuvos, Latvijos ir Estijos atžvilgiu Maskva naudoja visus svertus – nuo ekonominio iki diplomatinio. Anot eksperto, gana intensyviai bandoma netgi diskredituoti Baltijos valstybes NATO ir Europos Sąjungos akyse.
Nemenką vaidmenį Rusijai bandant perimti įtaką Baltijos šalims, J.Bugaiskio nuomone, vaidina ir rusų verslas, kuris yra kontroliuojamas Kremliaus. „Rusų kapitalas bando tapti dominuojančiu Baltijos regiono ekonomikoje, ypač energetiniame jos sektoriuje”, – pastebėjo ekspertas.
Nenori pernelyg didelio dėmesio
Maskvos tarptautinių santykių instituto profesorius Andrejus Zagorskis įsitikinęs, kad Rusija neturi ilgalaikės strategijos, kaip veikti Baltijos valstybėse.
„Man norėtųsi, kad tokia strategija būtų, tačiau ypač pastaruoju metu nepastebiu netgi jos požymių”, – kalbėjo politologas.
„Nemanau, kad prezidentas Vladimiras Putinas kasdien galvotų apie Baltijos šalis. Na, galbūt tik kelias dienas per metus”, – pridūrė jis.
„Ačiū Dievui, kad V.Putinas kasdien negalvoja apie Lietuvą arba Baltijos šalis”, – politologui iš Maskvos atsakė Lietuvos URM Rytų Europos ir Vidurio Azijos departamento direktorius Arūnas Vinčiūnas, leisdamas suprasti, kad pernelyg didelis Rusijos vadovo dėmesys toli gražu nebūtų naudingas mūsų šaliai.
Pareigūnas komentavo ir kitą A.Zagorskio priekaištą, esą Lietuva nelanksčiai pasielgė su „Mažeikių nafta” neatiduodama jos rusams, todėl dabar turi problemų su žaliavos tiekimu šiai įmonei. „Mažeikių bendrovė galėjo atitekti rusų kompanijai, jeigu nors viena pasiūlytų už akcijas rinkos kainą. Bet to nebuvo, todėl gamykla atiteks pakankamai didelę sumą pasiūliusiems lenkams”, – konstatavo A.Vinčiūnas.
Siūlė „abipusį judėjimą”
Pasak konferencijoje dalyvavusio politologo Kęstučio Budrio, būtina siekti susitarti su Maskva, kad ši leistų į Rusijos energetikos sektorių investuoti Vakarų kompanijoms. Tada ir rusams bus atviresnės durys įvairiomis formomis „skaidriai dalyvauti įvairių valstybių energetikos sektoriuje”.
Toks „abipusis investicijų judėjimas”, be kita ko, leistų nesibaiminti galimų Maskvos intrigų arba bandymų didinti savo įtaką Baltijos valstybėms.
Tačiau ekspertai spėjo, kad Rusija dar ilgai nenorės leisti tokio „abipusio investicijų judėjimo”, todėl ir toliau bandys žaisti siekdama perimti Baltijos regiono kontrolę ir pajungti jį savo interesams.
Todėl, anot konferencijos dalyvių, turi būti stengiamasi užkirsti kelią tokioms Maskvos užmačioms, kartu po truputį apsirūpinant alternatyviais žaliavų šaltiniais, taip ilgainiui įrodant Rusijai, kad jos interesai neturi perspektyvos.