Vilniaus senamiesčio teatras pristato patį mažiausią teatrą Vilniuje – Žaliojo žąsinėlio teatrą

Tokio teatro dar tikrai nesate regėję scenoje. Vienas iš jo spektaklių trunka vos kelias minutes. O publika tas kelias minutes iš juoko lenkiasi iki žemės.
Uždanga atidengiama ir baltame ekrane pasirodo lengvučiukai, spalvoti, bet kokį kūniškumą praradę veikėjai, kuriuos „įgarsina” tikri aktoriai – Darius Rakauskas (Teatro Direktorius, teatro Kompozitorius ir teatro Atlikėjas ), Saulius Čėpla (Baronas, pragariškas Petriukas, Hamletas, lordas Hamiltonas, Lotas, šarlatanas Jamaika, Tėtušis, scenos darbininkas Pofuncijus ), Jurgita Gailiūtė (Bobutė, Baronienė, mylimiausia Bobutė, Loto žmona, Robertienė, Vaikutis, Ji, Nenaudėlė ), Dainius Vengelis ( Gžežulka, Smuikininkas, Perkūnas, Motušė, Voriukas, Robertas, Jis, Tarnas ), visi rimti ir susikaupę vaidinimui.
Vos valandos trukmės „Žaliojo žąsinėlio teatras” išties hipnotizuoja užkrečiamu vaizdu ekrane. Vaizdas, atsivėrus žaliai uždangai su žąsinėliu, sprindžiais išmatuojama scena – ekranas, prikausto tarsi televizoriaus ekrane žiūrint pačius geriausius animacinius filmukus suaugusiems – išmintingus, linksmus ir ironiškus.
Teatro scenoje kažkas iš esmės visiškai nauja: šešėlių, vitražų ir lėlių teatras suaugusiesiems. Lėlių teatras paprastai skiriamas mažiems vaikams. Kas pasakė, kad taip iš tiesų ir turėtų būti? Lėlės kuo puikiausiai panaudojamos ir komiškajam parodijų teatrui.
Trumputėse parodijose pačios netikėčiausios situacijos, o aktoriai puikiai žaidžia su K. I. Galčinskio tekstu.
Visus Žaliojo žąsinėlio teatro spektakliukus pristato šio teatro vedėjas, aktorius Darius Rakauskas. Kai „švytinčioje lentoje” vyksta veiksmas, Darius suteikia spektakliukams ypatingą muzikinį foną – groja įvairiausiais instrumentais.
Kad suprastum subtilų parodijos ir farso humorą, turi ne tik turėti išlavintą humoro jausmą, bet ir būti pakankamai apsiskaitęs, mat neretai tokios detalės yra reikšmingos.
Spektaklio režisierius ir dailininkas Algis Mikutis sakosi jau 15 metų svajojęs pastatyti tokį spektaklį.
2002 m. balandžio 26 d. įvyko pirmasis Vilniaus senamiesčio teatro bandymas panaudoti naują techniką – šešėlines lėles spektaklyje, pagal lenkų poeto ir rašytojo, Konstantino Ildefonso Galčinskio (Konstanty Ildelfons Gałczyński, 1905–1953) „Žaliojo žąsinėlio teatras” ir pavyko, pasiteisino ( gastrolės Ščecino teatrų festivalyje, Poznanės teatrų festivalyje Malta ), o antrasis bandymas įvyko 2004 m. kai trupės iniciatyva buvo kuriamas „Žaliojo žąsinėlio teatras 2”. Iki šiol buvo tik šio kūrinio fragmentai lietuvių kalba, o visą veikalą specialiai spektakliui išvertė Kazys Jonušas.
Spektaklio autoriai tikisi, kad lakoniškas, žaismingas, sveiku humoru ir kultūrinėmis aliuzijomis trykštantis K.I. Galczynskio tekstas bei originalus vizualinis spektaklio sprendimas sukurs ypatingą atmosferą, kuri persmelks net ir didžiausių skeptikų vaizduotę.

Mielas žiūrove tikimės sulaukti Jūsų spektaklyje „Žaliojo žąsinėlio teatras 2”

( K.I. Galczynskio vienos dalies fantastinis groteskas ), kuris bus rodomas:

Lietuvos kinematografininkų sąjungos salėje ( Vasario 16-osios 13 / Šermukšnių 1 )

Data:

2006.12.06, 2006.12.20

Pradžia:

18:00

Kaina:

10 lt, 5 lt (studentamas)

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Renginiai su žyma , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.