Prieš dešimt ir daugiau metų profesinės mokyklos grupes sukomplektuodavo be vargo. Mat į jas daugiausiai ateidavo prasčiau besimokiusieji bendrojo lavinimo mokyklose – pedagogai jų tarp stropesnių auklėtinių matyti nepageidaudavo. Dabar mokytojai, norėdami gauti kuo daugiau „krepšelio” lėšų, stengiasi išsaugoti kiekvieną savo auklėtinį. Tad profesinės mokyklos išgyvena ne pačius geriausius laikus.
Metalo apdirbėjai nepopuliarūs
Darbininkiškas specialybes 75 Lietuvos profesinėse mokyklose siekia įgyti aoie 45 tūkstančius moksleivių. Atkūrus Nepriklausomybę tokių mokyklų šalyje buvo arti šimto. Dėl sumažėjusio kai kurių specialybių populiarumo vienos jų likviduotos, kitos sujungtos. Tačiau, Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, jose vietų besimokantiesiems išliko tiek pat, kiek buvo iki pertvarkos.
Kauno apskrities profesines mokyklas praėjusiais metais baigė 2603 jaunieji darbininkai, iš kurių 7,3 proc. yra užsiregistravę Darbo biržoje. Švietimo ir mokslo ministerijos Specialistų rengimo departamento direktoriaus Romualdo Pusvaškio teigimu, tai nėra daug, nes kitose Europos Sąjungos šalyse šis vidurkis svyruoja tarp 18 -20.
„Mūsų specialybės tarp moksleivių nėra populiarios, bet darbdaviai mūsų absolventus graibstyte graibsto, – sako Kauno mechanikos mokyklos direktoriaus pavaduotojas Raimondas Stočkus. – Rengiame metalo apdirbėjus – šaltkalvius ir pramonės mechanikus, kurie darbo rinkoje labai reikalingi. Pasiūlymų įdarbinti iš įmonių gauname nuolat, tačiau jų poreikių patenkinti negalime, nes besirenkančiųjų šias specialybes labai nedaug. Šiemet priimsime tik dvi pirmakursių grupes, tačiau jas sukomplektuoti sekasi sunkiai”. Pasak pedagogo, Darbo biržoje užsiregistruoja dažniausiai tie, kurie tingi dirbti. Stropesnieji darbo visada susiranda.
Kauno statybininkų rengimo centras (KSRC) šiemet žada priimti per 400 būsimųjų darbininkų. Kartą per savaitę dirbančiai mandatinei komisijai komplektuojant kontingentą tenka gerokai paplušėti. „Noriu būti santechniku. Ši specialybė man patinka, jos mokysiuosi baigęs dešimt klasių”, – sakė Viršužiglio pagrindinę mokyklą šiemet baigęs Mindaugas Simonavičius, kurį sutikome KSRC.
Stinga profesinio orientavimo
Buvusį dešimtoką Rytį į mandatinę komisiją atlydėjo mama. Mandatinės komisijos narių ji prašė vienintelio: kad sūnų priimtų ne kur kitur, o tik į būsimųjų automechanikų grupę. „Kitos specialybės vaikas nenori, jei nepateks čia, visai nesimokys”, – įtikinėjo mama pedagogus. Centro direktoriaus Stanislovo Janukaičio nuomone, jaunimui automechanika patinka bene labiausiai – į ją galima stoti ir baigus dešimt, ir dvylika klasių. Tačiau, direktoriaus teigimu, jaunuoliai be reikalo svajoja tik apie mašinų remontą – centre, kuris pernai pripažintas geriausia profesinio rengimo įstaiga apskrityje, galima pasirinkti daug kitų paklausą turinčių specialybių. „Stengiamės rengti tuos specialistus, kurie reikalingi darbo rinkai – mūrininkus, apdailininkus, suvirintojus, santechnikus,- sako direktorius. – Statybinės organizacijos mūsų auklėtinių visada laukia, mielai juos priima atlikti praktiką. Tie, kurie jos metu netingi dirbti, baigdami mokyklą nusiperka net automobilius”.
S.Janukaičio teigimu, šios specialybės labai populiarios, jų statybinėms organizacijoms trūksta. Ir ne tik todėl, kad jų būtų mažai rengiama – daug kvalifikuotų mūrininkų, stalių apdailininkų išvažiuoja į užsienį ir ten įsidarbina. „Kita vertus, prikalbinti jaunuolius stoti mokytis į statybininko specialybes ne visada lengva. Dažnai reikia įtikinėti ir juos, ir tėvus, kad tapę statybininkais jaunuoliai turės gerą duoną”, – teigia pašnekovas.
Priėmimo komisijos atsakingosios sekretorės Janinos Navagrockienės teigimu, baigę, tarkim, 10 klasių moksleiviai dar ne visada būna apsisprendę, kokią darbininkišką specialybę rinktis. Juos, atėjusius į KSRC paduoti dokumentų, tenka profesiškai „suorientuoti”, nes bendrojo lavinimo mokyklose šio darbo dabar niekas neatlieka.
Mokyklas gelbės ES lėšos
KSRC, kaip ir daugelis profesinių mokyklų, priima moksleivius į 4 pakopų programas. Pavyzdžiui, norintiesiems tapti apdailininkais statybininkais galima būti ir nebaigusiems pagrindinės mokyklos. Jie centre per dvejus mokymosi metus įgis tik profesinę kvalifikaciją. KSRC gali mokytis ir baigusieji pagrindinę mokyklą, ir tie, kurie nori lavintis technologinio profilio gimnazinėse klasėse. Moksleivis Andrius pasakojo, jog vienoje iš šių klasių jis mokosi verslo vadybos ir būsima specialybe patenkintas.
Pasak KSRC direktoriaus, profesinės mokyklos, neturėdamos modernios bazės ir negalėdamos mokymo procese naudoti modernių technologijų, aukštos kvalifikacijos darbininko neparengs. „Lėšų šioms mokykloms iš biudžeto skiriama mažai. Vienintelė išeitis – gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, – teigia centro vadovas. – Esame parengę keturis projektus naujai mokymo įrangai gauti. Jei jie bus teigiamai įvertinti, rengdami suvirintojus, stalius, baldžius ir automechanikus galėsime naudoti modernias technologijas”.
Ateina nepatekusieji į aukštąją
Buitinių paslaugų ir verslo mokyklos direktorius, Lietuvos profesinių mokyklų asociacijos Kauno krašto pirmininkas Andrius Čedavičius šių mokyklų ateitį irgi sieja su pagalba iš ES struktūrinių fondų.
Šioje mokykloje mokosi būsimos siuvėjos, įmonių komersantai, smulkaus verslo organizatoriai ir kiti buities sferoje dirbsiantys specialistai. Ne visos specialybės populiarios. Norinčiųjų tapti siuvėjomis kasmet vis mažiau – anksčiau pavykdavo sukomplektuoti 5 jų grupes, o dabar, teigia direktorius, – vos 2. Darbdaviai kvalifikuotų siuvėjų iš mokyklos prašo nuolat, tačiau ne visada turima ką pasiūlyti. Užtat jaunimas mielai renkasi reklamos komersanto, floristo, viešbučių ir turizmo komplekso darbuotojų specialybes. Kadangi šiuos specialistus rengia ne viena mokykla, darbo paieškos kartais užsitęsia. A.Čedavičiaus teigimu, bendrojo lavinimo mokyklų pedagogai savo mokinių laikosi tvirtai „įsikibę”- jie suinteresuoti jų turėti daugiau, todėl ir prasčiau besimokančiuosius ragina geriau baigti vidurinę mokyklą, nei eiti į profesinę.
„Atėjo laikas, kai mokinių turime ieškoti, – sako A.Čedavičius. – O ir pas mus įstojusiųjų žinių kokybė gerokai prastesnė, nei būdavo anksčiau”. Didžiausias antplūdis į profesines, pasak direktoriaus būna birželį. Kitas etapas – prieš pat rugsėjo pirmąją, kai šias profesines „prisimena” nepatekusieji į aukštąją.
Besimokančiųjų gerai nėra daug
Kauno maisto pramonės mokyklos direktoriaus pavaduotojos Dalės Gustaitienės teigimu, pati populiariausia – barmenų-virėjų specialybė. Tačiau norint prikalbinti tapti, tarkim, mėsos perdirbėjais reikia didelių pastangų. „Visuose dideliuose prekybos centruose yra kulinarijos cechai, mūsų absolventai ten laukiami, tačiau jaunimas nenori mokytis šios specialybės, – sakė pavaduotoja. – Vienos mėsos perdirbėjų grupės dar nesukomplektavome”.
Pašnekovės teigimu, ankstesniais metais birželį baigdavosi priėmimas į visas specialybes, o šiemet mokyklos pedagogams – dar ir liepą pats darbymetis. „Gerai besimokančiųjų pas mus ateina labai nedaug. Daugumos dešimties klasių baigimo pažymių vidurkis – 7 balai”, – teigia pavaduotoja. Rinkos poreikį pedagogai tiria, žino silpnąsias savo mokyklos puses. Moksleiviai mokomi dirbti norvegų padovanota įranga, bet ji jau pasenusi, laboratorijas reikia modernizuoti.
Aldona Kibirkštienė