Neteisėtą rinkliavą įteisino politikai

Kauno gyventojai ir toliau moka teritorijų priežiūros mokestį, nors jo teisėtumas kelia didelių abejonių

Dar prieš penkerius metus Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje laimėjo bylą prieš Kauno miesto savivaldybę, kuri nuo 1996 m. įpareigojo bendrijas iš savo kišenės rūpintis daugiabučių namų teritorijų priežiūra. Teisiškai šios teritorijos priklauso valstybei, o ne gyventojams, todėl politikų jiems užkrauti mokesčiai kelia rimtų abejonių.

Skolą mėgina išieškoti

Kauno miesto gyventojai pradėjo piktintis, kodėl daugiabučių namų administratoriai renka mokesčius už teritorijų priežiūrą. Šį mokestį jie laiko neteisėtu. Kaunietis Jonas Rumba gyvena penkių aukštų daugiabutyje. Neseniai jis gavo teismo pranešimą sumokėti 134 litų skolą Kauno miesto savivaldybės butų ūkio įmonei. Skola susidarė nuo 2004 metų J.Rumbai atsisakius mokėti teritorijos priežiūros mokestį. „Teritoriją privalo prižiūrėti Savivaldybė”, – įsitikinęs J.Rumba. Pasak jo, butų ūkio tarnybos teritoriją pašluoja du kartus per mėnesį, todėl neaišku, už ką apskritai renkami pinigai. Pensininkas tikino, kad jam nebūtų sudėtinga padengti skolą, bet jis abejoja jos teisėtumu. Įvairiais mėnesiais komunalinė tarnyba už kiemo priežiūrą priskaičiuodavo po 6-12 Lt.

Partizanų gatvės 53-ojo namo gyventojai piktinosi, kad namą administruojanti „City service” bendrovė teritorijos apskritai neprižiūri. „Per mėnesį sumoku apie 15 litų, norėčiau žinoti, už ką renkami pinigai”, – klausė Aldona.

Įsitikinęs, kad mokestis neteisėtas

Kad Kaune renkama neteisėta rinkliava, įsitikinęs Vilniaus daugiabučių namų bendrijų asociacijos vadovas Juozas Antanaitis. Sostinėje iš gyventojų jau nerenkamas teritorijos priežiūros mokestis. „Prieš dvejus metus mes laimėjome bylą prieš Vilniaus miesto savivaldybę ir nuo to laiko vilniečiams už teritorijos priežiūrą nereikia mokėti, nebent tai – privati bendrijos žemė”, – sakė J.Antanaitis.

Jo teigimu, jokio skirtumo, ar name yra įsteigta bendrija, ar jos nėra. „Jei žemė gyventojams nepriklauso, ją privalo prižiūrėti Savivaldybė”, – įsitikinęs J.Antanaitis.

Vilniuje savivaldybė skiria lėšų iš savo biudžeto. Surengia konkursą, o visuomenines teritorijas prižiūri konkursą laimėjusi įmonė. J.Antanaitis stebisi, kad kauniečiai moka mokestį, nors sostinės bendrijų asociacija bylą laimėjo remdamasi Vyriausybės atstovės Kauno apskrityje sėkme.

Neskiriama lėšų iš biudžeto

Kauno miesto savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Ramūnas Noreika tikino, kad valyti teritorijas aplink namus, jei bendrijai nėra suformuotas sklypas, miestas yra nepajėgus. „Gatvėms valyti ir prižiūrėti iš miesto biudžeto skiriama apie 7 mln. litų, bet norint prižiūrėti ir daugiabučių kiemus, reikėtų skirti bent tris kartus daugiau pinigų”, – neabejoja R.Noreika.

Jis sunkiai norėjo patikėti, kad teritorijų priežiūros mokestis iš vilniečių nerenkamas.

„City service” generalinis direktorius Žilvinas Lapinskas taip pat abejoja rinkliavos teisėtumu. „Bet administratoriai rinkliavos teises perėmė iš Savivaldybės, todėl mokesčio klausimas yra diskutuotinas”, – sakė Ž.Lapinskas. „Kaune esame valdžios valios vykdytojai, – pripažino Ž.Lapinskas. – Jei politikai nuspręs kaip nors kitaip, darysime kitaip”.

Kauno daugiabučių namų bendrijų asociacijos vadovas Ričardas Kenstavičius linkęs nepriešgyniauti politikams, esą jie įsteigė bendrijų paramos fondą, kuriame numatė kelis šimtus tūkstančių litų paramos. Tačiau tokie fondai yra daugelyje šalies miestų.