Kauno literatei Dovilei Zelčiūtei šis ruduo kupinas neeilinių kūrybinių lūkesčių bei nerimo…

Pasak autorės, ji dabar „laukiasi net trijų kūdikių”: dviejų knygų ir vieno spektaklio. Spaustuvėje šiuo metu „pliaškinamas” naujos (septintos rašytojos kūrybinėje biografijoje) knygos tiražas. Tai bendras poetės Dovilės Zelčiūtės ir fotografo Algimanto Aleksandravičiaus darbas „Stotys”. Dvylika gyvenimo stočių, apmąstymų, išgyvenimų eilėraščiuose ir nuotraukose. Jau šiomis dienomis 160-ties puslapių knyga pasieks skaitytojus. O metų gale knygynuose turėtų pasirodyti dar vienas rašytojos opusas – „Drama be taisyklių” (štrichai Algimanto Aleksandravičiaus portretui).
Jei Literatūros kovos laukas gerai pažįstamas ir ganėtinai įvaldytas, tai Teatro zona Dovilės kol kas dar neįveikta. Žinomų aktorių Leonardo Zelčiaus ir Danutės Juronytės dukra, visą savo gyvenimą mačiusi ir pažinusi teatrą ne tik iš žiūrovų salės, bet ir iš išvirkščiosios pusės, svajojusi ir pati įžengti į sceną,- jau keletą kartų nesėkmingai beldėsi į teatrų vadovų kabinetus. Vis „bėdavojantys”, kad nėra naujos dramaturgijos, režisieriai labai nepatikliai imasi lietuviškos pjesės. Ir tai suprantama – rizika didžiulė…
Šių metų pavasarį Kauno dramos teatre įvykusiuose pjesių skaitymuose, Dovilės Zelčiūtės „Kūno vartai” sulaukė nemažo rezonanso. Bet tai buvo dar tik žodis, tegu ir įtaigus, emocingas, jaudinantis, bet žodis,- dabar jis turi virsti kūnu.
Ir štai lapkričio 29, 30 dienomis Kauno kameriniame teatre numatoma premjera – Dovilės Zelčiūtės „Kūno vartai”. Režisierė Agnė Dilytė, dailininkė Marija Rubavičiūtė, kompozitorius Antanas Jasenka.
Turbūt nėra nieko nedėkingesnio, kaip pristatinėti būsimąjį spektaklį. O ypač, jei medžiaga sunkiai sutelpa į įprastus rėmus.
Kūnas – sielos indas. Ar visada jis toks, kokio norėtume? Kaip rasti dermę savyje, harmoniją? Kovoti ar susitaikyti? Keršyti ar atleisti?
Pjesės veiksmas rutuliojasi mūsų dienomis, tad nesunkiai galima atpažinti realius įvykius, gal net ir kai kuriuos žmones, tačiau tai nėra autobiografinė, juolab, „bobiška” istorija. Autorė siekia tiesiog autentiškai liudyti savo patirtį, bet neverkšlenti, o pakilti iki apibendrinimų, praverti vartus į sudėtingą, prieštaringą moters pasaulį.
Atviras ir provokuojantis, persmelktas švelnia erotika ir autoironija spektaklis kviečia pažvelgti į JOS gyvenimą nuo gimimo iki mirties. Stabtelėjimas ties pačiais svarbiausiais įvykiais. Dūžtančios iliuzijos, skaudi realybė. Vienatvė. Gyvenimas tarsi paraleliniuose pasauliuose, bendravimas su tikrais ir sufantazuotais personažais…
Spektaklyje vaidina nemažas aktorių būrys: Kristina Kazakevičiūtė, Asta Steponavičiūtė, Violeta Steponkutė, Daiva Škelevaitė, Arūnas Žemaitaitis, Andrius Žiurauskas. Pagrindinis vaidmuo patikėtas aktorei Almai Masiulionytei. Vaidinimą sustygavo jauna, tačiau jau spėjusi užkariauti žiūrovų, bei kritikų simpatijas režisierė Agnė Dilytė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.