Lietuvos keliams vis labiau raudonuojant nuo kraujo, valdžia pagaliau imasi realių žingsnių kovoje su neatsakingu vairavimu.
Vyriausybė pritarė Administracinės teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pataisoms, kuriomis griežtinama atsakomybė už eismo taisyklių (KET) pažeidimus.
Bene skaudžiausios naujosios baudos bus neblaiviems bei jauniems vairuotojams, mat būtent tokie vairuotojai, saugaus eismo specialistų teigimu, kelia didžiausių pavojų sau bei aplinkiniams.
Tiesa, visa tai – dar negimęs kūdikis. Pataisos įsigalios tik tada, jei joms pritars Seimas. Patys saugaus eismo specialistai, remdamiesi ankstesne patirtimi, netiki, jog parlamentarai puls griežtinti įstatymus.
Atimtų automobilį
„Autosalone” jau rašėme, kad siūloma keleivinio bei krovininio transporto vairuotojams bei tiems vairuotojams, kurių stažas yra iki 2 metų, mažinti leistiną alkoholio kiekio kraujyje normą iki 0,2 promilės. Už šios normos viršijimą iki 0,4 prom. ribos numatoma bauda nuo 500 iki 1 000 litų.
Visiems kitiems vairuotojams liktų galioti leistina 0,4 prom. norma, tačiau keistųsi nuobaudos, nebeliktų skirstymo į vidutinį ir sunkų girtumo laipsnį.
Už girtumą iki 1,5 prom., kaip ir iki šiol, būtų skiriama piniginė bauda, tačiau kartu vairuotojas netektų teisės vairuoti transporto priemonę nuo vienerių iki pusantrų metų. Viršijus 1,5 prom. ribą būtų taikoma ne tik bauda, bet ir vairuotojo pažymėjimo atėmimas nuo dvejų iki trejų metų.
Įdomu tai, kad ypač griežtai būtų elgiamasi su ne pirmą kartą įkliūvančiais girtais vairuotojais – iš jų būtų atimama transporto priemonė ir nebegrąžinama, o pats asmuo būtų areštuojamas nuo 20 iki 30 parų.
Pasak Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo departamento direktoriaus pavaduotojo Vidmanto Pumpučio, tokia priemonė būtų efektyvesnė už pinigines baudas, kurių neblaivūs vairavę asmenys dažnai nesumokėdavo.
Nepatyrusiems – skaudžiau
Projekte diferencijuojamos baudos ir už greičio viršijimą. Jos būtų didesnės, jei greitis būtų viršijamas gyvenvietėse.
„Tai – logiška. Visur reikia laikytis nustatyto greičio, tačiau gyvenvietėse grėsmė dėl jo viršijimo yra daug didesnė, visų pirma – pėstiesiems”, – „Autosalonui” komentavo V. Pumputis.
Pavyzdžiui, jei greitį ne gyvenvietėje viršysite nuo 10 iki 20 km/h, jums grėstų bauda nuo 20 iki 40 litų. Jei toks pažeidimas būtų gyvenvietės ribose, atsisveikintumėte su 40-80 litų.
Nuobaudos būtų skirstomos ir pagal vairuotojo stažą – jei jis nesiektų dvejų metų, pavyzdžiui, greitį gyvenvietėje nuo 30 iki 40 km/h viršijęs asmuo būtų baudžiamas ir 400-600 litų bauda, ir netektų teisės vairuoti transporto priemonę nuo 3 iki 6 mėnesių. Labiau patyręs vairuotojas tokioje situacijoje atsipirktų tik minėta pinigine bauda.
„Buvo diskutuota apie tai, kad teises dvejų metų patirties neturinčiam vairuotojui reikėtų grąžinti tik dar kartą išlaikius egzaminus. ATPK tokio dalyko nesprendžia, tam reikia atskiro Vyriausybės nutarimo. Galbūt jis ir bus”, – teigė V. Pumputis.
Baudos balų neliktų
Didesnės sankcijos numatomos ir už palyginti nekaltą, nors ir dažną KET pažeidimą – saugos diržų nenaudojimą.
Jei anksčiau už tai buvo galima atsipirkti bauda nuo 25 iki 50 litų, tai, patvirtinimus pakeitimus, ne tik tektų piniginę paploninti 50-70 litų, bet ir vieną mėnesį pailsėti nuo vairavimo – mat tokiam terminui būtų atimamas vairuotojo pažymėjimas.
O štai už nežymų sveikatos sutrikdymą neblaiviam ar nuo narkotikų apsvaigusiam vairuotojui tektų pasėdėti ir už grotų – už tai grėstų arba 4-5 tūkstančių litų bauda, arba administracinis areštas nuo 15 iki 30 parų su vairuotojo pažymėjimo atėmimu nuo 3 iki 5 metų.
Atsiranda atsakomybė ir neblaiviems kitokių transporto priemonių vairuotojams – dviračių ir mopedų vairavimas, vadeliojimas ir jojimas, vairuotojui esant neblaiviam ar apsvaigusiam, užtrauktų 300-500 litų baudą.
Važiavimo per geležinkelio pervažas tvarkos pažeidimas taip pat priverstų kuriam laikui pamiršti sėdėjimą prie vairo – už tokį pažeidimą ATPK pakeitimų projekte numatoma ne tik iki šiol buvusi 300-500 litų bauda, bet ir teisių atėmimas nuo 2 iki 4 mėnesių.
„Mirčių pervažose nemažėja”, – būtinybę griežtinti atsakomybę paaiškino V. Pumputis.
Be to, dėl neefektyvumo siūloma atsisakyti balų sistemos ir daugeliu atvejų už KET pažeidimus taikyti tiesiogines sankcijas, t.y. iškart skirti baudą arba atimti vairuotojo pažymėjimą.
Pastaroji sankcija būtų taikoma dažniau – ji grėstų ir už vairavimą neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ir vairuojant automobilį be techninės apžiūros, ir už sustojimą ar stovėjimą neapšviestuose kelių ruožuose tamsoje arba esant blogam matomumui be šviesų.
Iš baudų nemokančių pažeidėjų pinigus išieškotų tik antstoliai. Dabar policininkai siunčia nutarimą pažeidėjo darbovietei, mokymo įstaigai ar „Sodrai” priverstinai išskaityti baudos sumą iš pažeidėjo darbo užmokesčio, pensijos ar stipendijos.
Kada – neaišku
Visi šie ATPK pakeitimai įsigaliotų tik tuo atveju, jei jiems pritartų Seimas. Ar tai atsitiks, ir kada, prognozuoti nesiryžta niekas.
„Pasakysiu tik vieną pavyzdį – kai kuriuos iš šių pakeitimų, susijusius su sankcijų neblaiviems vairuotojams griežtinimu, Seimui svarstyti pateikėme dar pernai vasarą. Seimas į jį nesureagavo iki šiol”, – optimizmu netrykšta V. Pumputis.
Maža to – jau pasigirdo kai kurių parlamentarų balsų, esą siūlomi ATPK pakeitimai jų netenkina.
Nuo šių metų pradžios avarijose Lietuvoje žuvo per 600 žmonių, apie 7 tūkst. buvo sužeista. Pagal oficialią statistiką, Europos Sąjungoje (ES) šiemet mirčių eismo įvykiuose sumažėjo 17 proc., tačiau Lietuvoje šis skaičius padidėjo 8 procentais.
Per pastaruosius penkerius metus visoje ES mažėjo mirčių keliuose, išskyrus dvi šalis – Maltą ir Lietuvą. Pas mus jų padaugėjo 10,6 proc., Maltoje – 8,3 proc.