Klaipėdos apskrityje yra daugybė kaimų, kurių pavadinimų nežymi jokie kelio ženklai.
Vietiniams gyventojams tai nelabai patinka – kaimiečiai nori, kad nuorodos su jų gyvenvietės pavadinimu prie kelio bei posūkio į kaimą būtų pastatytos, tačiau į seniūnijas dėl to nesikreipia.
Nuorodų pasigenda ir į kaimus vykstantys svečiai: Klaipėdos kraštą dažnai aplanko vokiečiai, kurių tėvai ar giminės čia gyveno, nedideli kaimai vilioja mėgėjus keliauti, krašto tyrinėtojus, etnografus, žemės ūkio verslininkus – interesų provincijoje turi vis daugiau žmonių.
Kita vertus, patiems kaimiečiams ženklai svarbūs ne vien dėlto, kad jų kaimas būtų lengviau surandamas: „Tai parodytų, kad mes esame, pakeltų tokį menką šiandien kaimo orumą”; „Čia kaip su žmogumi. Jei gerbi, tai vardu pavadinsi, dar kitaip dėmesį parodysi”; „Užrašys pavadinimą? Negali būti. Tuomet gal pasijaustumėme dar gyvi, svarbesni, taip greitai nedingtume, dabar atrodo, kad esam niekam nereikalingi, kad už mus visuomet yra kažkas svarbiau, kad mūsų iš tikro niekam nereikia”; „Kai pamatai ženklą, prieisi ir kaimą, nepamatęs, gali ir praeiti. Kai niekas nebeužsuka, gęsta gyvybė”, – „Vakarų ekspresui” guodėsi kaimo žmonės.
Lieka nuvertinti
Irenos Norvilienės iš Venckų kaimo manymu, net jei tėra likusi viena sodyba, prie kiekvieno kaimo turi būti gražus, meniškas užrašas, kuris išreikštų ir gyvenvietės savitumą: „Reikalas labai rimtas, esame Europos Sąjungoje, o grupė atokiau gyvenančių žmonių lieka kaip ir nuvertinti, nepastebėti. Juk kiekvienas kaimas kažkuo išsiskiria, viename gal ūkininkų daugiau, kitame gal malūnas yra, trečiame – graži sodyba. Kuriame kaime tai yra, kaip atsakysi pravažiuodamas?”
Vis dėlto šitaip svarstydami kaimiečiai nedaro jokių žingsnių, kad būtų įvardyti. Juolab kad galimybė ženklą kaimui turėti egzistuoja – reikia kreiptis į savo seniūniją, tuomet būtų kviečiama komisija iš atitinkamų žinybų, kuri svarstytų, derintų…
Per daug ženklų
Pasak VĮ „Klaipėdos regiono keliai” direktoriaus pavaduotojo Vytauto Gružo, kaip tik vyksta gyvenviečių pažymėjimas standartiniais, šviesą atspindinčiais ženklais, ir šis procesas vykdomas pradėjus nuo didžiųjų bei prie svarbesnių kelių įsikūrusių gyvenviečių.
Tolimoje ateityje, sakė V. Gružas, pabrėždamas žodį „tolimoje”, turėtų ateiti eilė ir nedideliems kaimams. Tiesa, jis abejojo, ar bus statomos nuorodos prie nykstančių kaimų su vos keliomis trobomis, ypač, jei jos – atokiau nuo kelio.
Kodėl? Viena vertus, atsirastų labai daug ženklų – vien Klaipėdos apskrityje yra apie tūkstantį įvairaus dydžio kaimų. Be to, statoma daug reklaminių ženklų, tad visos pakelės būtų ženklas prie ženklo.
Kita vertus, procesą riboja lėšų stygius. Pavaduotojas teigia, jog kaimas standartinį ženklą galįs pastatyti ir iš savo lėšų, tačiau būtina šį žingsnį suderinti su jų įstaiga. Bet kokia kelio ženklo imitacija yra draudžiama.
Reklama svarbiau
Nepažymėtas kaimas gali užsirašyti pavadinimą ir ant dekoruotos lentos ar kito meniško, gamtinio objekto, tačiau ir šitokį žingsnį „Klaipėdos regiono keliai” kviečia derinti su jais bei su žemės, kurioje stovės tad ženklas, savininku, kad vėliau netektų bylinėtis.
Įstaiga susiduria su problema, kad pridygo ir vis dygsta labai daug savavališkai pastatytų reklaminių ženklų. Ir trijų trobų kaime gali atsirasti ūkininkas, kuriam svarbiau iškelti savo įmonės reklamą, o ne užrašyti gyvenvietės pavadinimą.
Tuo tarpu Priekulės seniūnas Valerijus Velkas teigia, kad pas juos pasistatyti ženklą patys kaimiečiai neturi teisės. Negalintys užsirašyti pavadinimo nei ant pačių atgabento akmens, dekoruotos lentos ar kitokio objekto.
Rasti sudėtinga
Kaimyninio rajono situacija panaši. Pavyzdžiui, „Vakarų ekspreso” žurnalistams rasti Šilutės rajono Norkaičių kaimą, jeigu nebūtų palydėjusi Saugų seniūnė Anastazija Oželytė, būtų buvę nelengva. Ir ties posūkiu į kaimą nuorodos nėra, ir kaimo pradžioje.
„Kaip tik ruošiamės užrašyti pavadinimus”, – sako seniūnė, pranešdama, kad seniūnijai priklauso 35 kaimai. Dar pridūrė, kad vienos trobos kaimui miške pavadinimo nerašys. Nuorodų prie vietinių kelių pastatymą finansuos seniūnija, o krašto keliams prašys pinigų iš krašto kelių priežiūros tarnybos: „Pažymėsime tuos kaimus, kurie daugiausiai lankomi ir turi daugiausia gyventojų. Visiems neužteksime lėšų”.