Nuo seno gyvenimo prasmės ieškojimas buvo ir išlieka svarbiausia žmogaus varomoji jėga. Savo gyvenimo prasmę privalo ir gali rasti kiekvienas. Klaidingai manoma, jog tai jaudina tik vyresnio amžiaus žmones.
Vis daugiau vaikų ir jaunuolių ateina dėl tokių problemų, kaip nenoras gyventi, depresija, padidėjusi agresija, polinkis į įvairias priklausomybes, nuolatinis nuobodulys, tuštuma.
Visa tai – ne kas kita, kaip prarasto tikėjimo savo gyvenimo prasmingumu išraiška.
Galvoja apie mirtį
Dažni vaikų keliami klausimai – ne pagal amžių: „Kam gyventi, jei vis tiek reikės mirti?” Būtent tokie klausimai kyla jau mokyklinio amžiaus vaikams.
Be abejo, prieš atsakydami į šiuos iškeltus klausimus, vaikai žvalgosi į suaugusiuosius, į jų gyvenimus, deklaruojamas vertybes, elgesį bei veiksmus su aplinkiniais ir savimi. Jie akylai stebi, kaip sekasi suaugusiesiems atsakyti į šį nepaprastai sudėtingą klausimą. Dar vaikams labai svarbu, ar suaugusieji sąžiningai į jį atsako.
Tampa pikti
Vaikui labai svarbu, ar tai, ką jis dar, reikšminga jam pačiam ir jį mylintiems žmonėms. Jei vaikas ilgesnį laiką yra piktas, depresiškas, baimingas, nerimastingas, agresyvokas, vadinasi, savo gyvenimo kelyje daugiau ar mažiau yra pasimetęs. Tiksliau pasakius jis jau pametęs tikslą, dėl ko jis yra šiame pasaulyje, dėl ko gyvena. Tik laiko klausimas, kaip greitai jis pats sujauks savo gyvenimą. Kuo agresyvesnis taps vaikas, tuo suvokimas apie gyvenimo prasmę, savo vertingumą, prasmingumą nuo jo tols. Kuo pasyvesnis, depresiškesnis, apatiškesnis vaikas taps, tuo labiau praras pasitikėjimą savimi, aplinka ir galiausiai tikėjimu, dėl ko gyvena. Tokie vaikai labiau pradės tikėti mirties palaima nei gyvenimu, greičiau pasiners į virtualų pasaulį nei ieškos prasmės realybėje.
Būtinas tikslas
Tačiau nėra viskas taip beviltiška. Žymus filosofas Nyčė rašė: „Kas turi KAM gyventi, ištvers bet kokį KAIP?”.
Suaugusiųjų pareiga padėti atrasti vaikams savo tikslus ateityje. Atrasti tikslą ateičiai – dar ne viskas. Tai tik pradžia. Bet jau gera pradžia.
Kaip padėti vaikams, ieškantiems gyvenimo prasmės
Vaikai turi suprasti, kad nėra abstrakčios gyvenimo prasmės. Tėtis turi savo gyvenimo prasmę, mama – savo, sesuo – savo ir t.t.
Kiekvienas žmogus turi pats sau susirasti savo gyvenimo prasmę. Čia jau daug kas priklauso nuo jo paties aktyvumo, noro, pastangų. Prasmės mums niekas negali nuleisti iš dangaus, ją privalome atrasti patys, jei nenorime tuščiai iššvaistyti savo gyvenimo. Todėl būtina parodyti, kiek vaikai patys čia gali prisidėti.
Prasmės negalime išsigalvoti dirbtinai, ją galime pajusti tik per pašaukimą, t.y. gebėjimus, interesus, polinkius. Tai tik gairės, kuriomis sekdami ir galime pasiekti savo gyvenimo palaimą. Todėl vaikai savęs ieškoti turi įvairiuose būreliuose, sporto sekcijose, nes ten atsiskleidžia tai, kas pamokų metu tiesiog snaudžia jų asmenybėse.
Kiekviena diena, kiekviena valanda žmogui pasiūlo kažką nauja. Vaikai turi išmokti tai pamatyti.
Vaikai savo gyvenimo prasmingumą gali pajusti atlikdami net tai, ko iš jų reikalauja ši konkreti valanda, tačiau to jie turi išmokti iš suaugusiųjų.
Svarbu tiesiog džiaugtis šia akimirka.