Lietuvos žvejybos įmonės neprašo paramos, skirtos kompensacijoms už laikiną veiklos nutraukimą, nes parengti paraiškas yra gana sudėtinga, o pinigų galima tikėtis nedaug.
Samdomi Lietuvos žvejai sako, jog draudimo žvejoti laikotarpiu nemaža jų dalis negauna jokių pajamų, kai kurios įmonės net atleidžiančios darbuotojus pasibaigus žvejybos sezonui, tad tokios kompensacijos jiems labai praverstų. Pasak jų, latvių įmonės paramos už priverstines prastovas prašė ir ją gavo tiek pernai, tiek šiemet. Jiems nesuprantama, kodėl tokios kompensacijos nemokamos Lietuvoje.
Nenorėjęs skelbti savo pavardės žvejys „Vakarų ekspresui” guodėsi, jog negaunančiųjų pajamų draudimo žvejoti metu yra didesnė pusė, kai kuriems tuo metu mokamas tik minimalus atlyginimas (600 Lt). Anot jo, išskyrus AB „Senoji Baltija”, jis nežinąs daugiau darbdavių, kurie draudimo laikotarpiu mokėtų normalų atlyginimą.
Per didelė biurokratija
„Senosios Baltijos” direktorius Mindaugas Rimeikis teigia negirdėjęs, kad nors viena įmonė atleistų žmones draudimo laikotarpiu. Tiesiog kiekviena bendrovė žmones į darbą priima ir atlyginimą už jį moka pagal savo taisykles ir sutartis. M. Rimeikio manymu, tai daryti apsimokėtų nebent smulkiai įmonei, turinčiai vieną laivuką. Dauguma savininkų draudimo laikotarpiu planuoja laivų remontą, todėl darbo žvejams nepristinga.
Minėtos įmonės vadovas patvirtino, jog šios paramos jo bendrovė neprašė, nes jai tai neapsimoka. Anot M. Rimeikio, vien tik paraiškai parengti reikia mažiausiai 6-7 tūkst. litų, o gauti galima būtų tik kiek daugiau nei 30 tūkst. litų.
Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila užtikrino, kad visos suinteresuotos įmonės gavo informaciją apie galimybę gauti kompensacijas. A. Bargaila sutinka su nuomone, kad sudėtingi Europos Sąjungos (ES) biurokratiniai reikalavimai bei paramos dydis yra pagrindinės priežastys, kurios skatina neteikti paraiškų kompensacijoms gauti.
Vėl priims paraiškas
Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žvejybos Baltijos jūroje departamento direktorius Vaclovas Petkus teigia, jog, norėdami gauti minėtą kompensaciją, laivai turėjo stovėti uoste. Lietuvos žvejai, esant draudimui gaudyti menkes, plaukia gaudyti strimelių, brėtlingių, todėl jų laivai uoste neužsibūna. Be to, pasak direktoriaus, žvejai savo kvotas ir taip išgaudo ir tam jiems užtenka kiek daugiau nei 100 dienų.
Kol kas ŽŪM buvo paskelbusi vienintelį kvietimą pagal 2004-2006 metų Bendrojo programavimo dokumento paramą žuvininkystės sektoriui, tačiau nesulaukė nė vienos paraiškos kompensacijoms už laikinas prastovas gauti.
Indrė Barisevičiūtė, Žuvininkystės departamento Europos Sąjungos ir tarptautinių reikalų skyriaus vedėja, sakė, jog šių metų pabaigoje bus paskelbta dar apie vieną paraiškų šioms kompensacijoms gauti priėmimą. Įmonės galės gauti lėšų ne tik atlyginimų bei uosto rinkliavų, bet ir administracinių išlaidų kompensacijoms.
Ministerijos atstovė teigė nežinanti, ar įmonės draudimo metu moka darbuotojams atlyginimus, ar paprasčiausiai juos išleidžia nemokamų atostogų. Laivų savininkai, anot I. Barisevičiūtės, galbūt sumažina savo išlaidas, todėl jų netenkina paramos dydis. Be to, žvejus šiuo metu labiausiai domina parama už laivo veiklos nutraukimą visam laikui.
Kompensacijos už laikiną žvejybinės veiklos nutraukimą skiriamos už prastovas dėl išteklių atkūrimo planų, įvykus stichinei nelaimei, valstybei nusprendus sustabdyti žvejybą visuomenės sveikatos tikslais ar neatnaujinus ES ir trečiosios šalies žvejybos susitarimo arba apribojus numatytas žvejybos galimybes tarptautiniame ar kitame susitarime. Nuolat daugėjant žvejybos draudimo dienų skaičiui, šios kompensacijos galbūt taps aktualesnės. Iniciatyvos ruošti ir teikti paraiškas turi imtis žvejybos įmonės.