Šiemet AB „Lietuvos geležinkeliai” jau pakėlė mokesčius už vagonų naudojimą, o 2007 metais nuo 3 iki 8 proc. bus padidinti ir krovinių gabenimo tarifai.
Vakar Klaipėdoje vykusiame Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) Transporto ir tranzito komiteto posėdyje LPK viceprezidentas Rimas Varkulevičius teigė, kad pramoninkai griežtai pasisako prieš krovinių gabenimo tarifų didinimą. Šiems pabrangus, padidės ir visos logistikos sistemos kainos. Beje, tai neišvengiamai didintų infliaciją.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis antrino, jog su geležinkelininkų pateiktomis problemomis susiduria ir jie. Tačiau, siekdami neprarasti pozicijų, savo įkainių nekelia.
Nepaisant to, „Lietuvos geležinkelių” generalinis direktorius Stasys Dailydka pesimistiškai vertina bendrovės perspektyvas – esą nuolat auga įmonės išlaikymo kaštai: brangsta kuras, darbuotojai reikalauja didinti algas, reikia atnaujinti vagonus ir šilumvežius.
Geležinkelininkai ruošiasi pateikti tarifų planą iki 2013 metų, tačiau kainų koregavimas kartais yra neišvengiamas. Anot S. Dailydkos, net ir 3 proc. padidinus paslaugų įkainius, bendrovės apyvarta geriausiu atveju išliktų tokia pati kaip šiemet – apie 1 milijardas litų. Be kita ko, Rusija tarifus kasmet esą pakelia maždaug po 12 proc.
Šiemet „Lietuvos geležinkeliai” į Klaipėdos uostą gabena didžiausią dalį savo krovinių – iki 30 milijonų tonų. Nepaisant to, pasak geležinkelininkų, ši veikla jiems kasmet atneša per 10 mln. litų nuostolį. Pelningai geležinkelio cisternose esą gabenama tik nafta ir jos produktai, o naftos produktų krova Klaipėdoje yra viena mažiausių tarp rytinės Baltijos uostų.
„Nors Klaipėdos uostas svarbus „Lietuvos geležinkeliams”, tačiau jis mus „melžia”, – sako S. Dailydka.
Tuo tarpu uostinikai pabrėžia, jog reikia svarstyti pietinio uosto geležinkelio statybos klausimą.
Šiuo metu pagrindiniu šiauriniu geležinkeliu atkeliauja apie 70 proc. krovinių ir tai patenkina poreikius. Atsiradus pietiniam geležinkeliui, kroviniai galėtų pasidalinti pusiau.
Anot A. Kuzmarskio, užtektų vienos nelaimės ar incidento, ir uoste eismas geležinkeliu sustotų. Be to, pietinis aplinkkelis ne tik tarnautų kaip rezervinis, bet leistų padidinti uosto pajėgumus, o krovinių kelias iš Baltarusijos sutrumpėtų kone 60 kilometrų. Sutariama, jog pradėti reikėtų nuo galimybių studijos.
Kokie vargšai