Susižeidus arba mirus kelyje į darbą galima tikėtis žalos atlyginimo. Svarbu atitikti dvi sąlygas: dirbti legaliai ir tarnybos metu nevartoti svaigalų.
Nelaimingus atsitikimus darbe reglamentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas.
Pagal jį nelaimingu atsitikimu laikomas įvykis darbe arba eismo įvykis darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu, kurio padarinys – darbuotojo trauma.
Nelaimingu atsitikimu taip pat laikomas įvykis pakeliui į ar iš darbo, įvykęs darbo dienomis kelyje tarp darbovietės ir namų ar ne įmonės teritorijoje, kur darbuotojas pertraukos metu gali pailsėti, ar vietos, kurioje darbuotojui išmokamas atlyginimas.
Jeigu darbuotojas patyrė traumą važiuodamas įmonės transportu, tai taip pat laikoma nelaimingu atsitikimu darbe.
Jei žmogus miršta darbe dėl ligos, nesusijusios su darbu, tai nėra nelaimingas atsitikimas.
„Susižalojęs darbuotojas turi teisę reikalauti žalos sveikatai atlyginimo. Kompensacijos dydis priklauso nuo sužalojimo laipsnio, netekto darbingumo dalies, gaunamo atlyginimo dydžio, įmonės ekonominės veiklos rizikos laipsnio”, – aiškino advokatas Remigijus Jakštas.
Jei dėl traumos darbuotojas tampa neįgalus, anot pašnekovo, jis turi teisę reikalauti periodinių išmokų gydymui ir reabilitacijai. Tokią teisę numato Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas.
Kompensacijos sumos apskaičiavimo tvarką ir dydį atskirais nutarimais reglamentuoja Vyriausybė. Sumą išmoka „Sodra”, nes darbdaviai „Sodrai” reguliariai moka nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokas.
Darbuotojui mirus, teisę gauti išmoką turi jo išlaikomi nedarbingi asmenys, taip pat po jo mirties gimę vaikai, kol jiems sukaks 18 metų.
Jei darbuotojas nelaimės metu buvo neblaivus ar atliko nusikalstamus veiksmus, išmokos nemokamos.
„Nustačius, kad darbuotojas padarė avariją ar susižeidė dėl savo kaltės (pavyzdžiui, buvo neblaivus), jis baudžiamas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Tokiu atveju „Sodra” paprastai kompensacijos nemoka”, – teigė Klaipėdos darbo inspekcijos vyriausioji specialistė Ona Kalvaitienė.
Anot R.Jakšto, darbuotojai retai kreipiasi į teismą dėl jiems priklausančios kompensacijos.
„Tokios bylos retos, nes darbuotojai dažnai nežino savo teisių. Neretai pasitaiko, kad įmonės pačios išmoka kompensacijas”, – sakė advokatas.