Marijampolietis Zigmantas Vidrinskas išleido knygą apie prieš tris dešimtmečius Marijampolėje įkurto rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino memorialinio muziejaus likimą.
Pasak knygos sudarytojo ir ilgamečio muziejaus globėjo Vidrinsko, šiuo leidiniu jis norėjo ne tik supažindinti, kas
muziejuje buvo nuveikta per 37 jo gyvavimo metus, bet ir kaip keitėsi valdžios požiūris ne tik į muziejų, bet ir iškilią Sūduvos krašto asmenybę – Mykolaitį-Putiną. Mat panašus požiūris buvo ir į jam skirtą muziejų. 1968 metais, kai suteikus rašytojo vardą vienai tuometinei Marijampolės mokyklai buvo įkurtas nedidelis muziejėlis, jo puoselėtojų Valentino Spurgos, Genutės Jarumbavičiūtės, Vytauto Nasvyčio bei kitų iniciatyva jis greitai išaugo „mokyklinuko marškinėlius” ir nuo 1976 metų tapo beveik savarankiškai veikiančiu muziejumi bei buvo perkeltas į atskirą pastatą Jono Bendoriaus gatvėje.
Buvęs vienu iš nedaugelio Marijampolėje kultūros židinių, keičiantis laikams, jis virto apleistas ir niekam nereikalingas. Baimintasi, kad jį ištiks tokia lemtis, kokia kliuvo netoliese buvusiam muziko Jono Bendoriaus muziejui: uždarius eksponatai perkelti saugoti į Kraštotyros muziejaus fondus.
Kazys Kazakevičius