Per devynis šių metų mėnesius valdininkai Lietuvai reprezentuoti šalies viduje ir užsienyje išleido mažiausiai 15,5 mln. litų. Seime pasigirdo raginimų griežčiau reglamentuoti šias išlaidas.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) narys Rimantas Dagys ne juokais susirūpino valstybės institucijų reprezentacinėmis lėšomis.
Pasidomėti biudžeto asignavimų valdytojų poreikiais šioje delikačioje srityje konservatorių privertė gana miglotas jos teisinis reguliavimas ir žiniasklaidoje kaskart šmėstelėjantys įtarimų šešėliai, esą pinigai naudojami ne pagal paskirtį, o siekiant tenkinti net asmeninius įgeidžius.
Skaičiai nėra fantastiniai
Iš ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų Dagio surinkti duomenys rodo, kad reprezentacijai šalies viduje ir užsienyje valdininkai per devynis šių metų mėnesius išleido mažiausiai 15,5 mln. litų. Anot parlamentaro, šis skaičius toli gražu nėra fantastinis, priešingai – gal net palyginti nedidelis.
Natūralu, kad absoliuti lyderė šioje srityje – Užsienio reikalų ministerija (URM). Reprezentaciniams tikslams ji šiemet išleido 4,734 mln. litų. Diplomatinė žinyba tam tikslui gali skirti net iki 5 proc. visų turimų lėšų. Tai didžiausias rodiklis, palyginti su kitomis ministerijomis.
Tarp kitų dvylikos ministerijų pagal reprezentacijai skirtų lėšų panaudojimą kiek išsiskiria Krašto apsaugos (463 tūkst. litų), Vidaus reikalų (263 tūkst. litų), Finansų (248 tūkst.) ir Žemės ūkio (209 tūkst. litų) ministerijos. Ypatingu kuklumu pasižymi Teisingumo ministerija, kuri nurodė, kad reprezentacijai per devynis mėnesius išleido vos 19,5 tūkst. litų. Užtat Vyriausybės kanceliarijos poreikiai kur kas didesni – net 764 tūkst. litų.
Kad minėtoms institucijoms reikia reprezentacinių lėšų, niekas neabejoja, tačiau palyginti nemažai jų išleidžia ir įvairūs Vyriausybei bei ministerijoms pavaldūs departamentai, tarnybos, inspekcijos. Dagys įsitikinęs, kad ministrų kabinetas galėtų pagalvoti, ar būtina taip išlaidauti. Juoba kad tokiomis lėšomis disponuoja ir teisėsaugos institucijos, teismai, apskričių viršininkų administracijos…
Neišnaudoja limito
Savitą tyrimą atlikusį Dagį labiausiai nustebino ne sumos, kurias reprezentacijai leidžia valdžia, o tai, kad lėšų suplanuojama paprastai daugiau, negu pavyksta panaudoti. Paaiškėjo, kad esama atvejų, kai reprezentacinės lėšos net nebūna paliečiamos.
„Ministerijoms ir pavaldžioms institucijoms numatyti gana dideli reprezentacinių lėšų limitai, kurių jos neišnaudoja. Tačiau biudžeto sandaros principas reikalautų, kad jos būtų planuojamos aiškiau”, – LŽ sakė konservatorius.
Jis neatmetė galimybės, kad reprezentacinių lėšų „likutį” valstybės institucijos baigiantis finansiniams metams panaudoja kitoms reikmėms. „Gal planuojamų reprezentacinių lėšų iš tiesų reikia, bet jų nedera taupyti, kad būtų išmokėtos premijos ir panašiai. Darbo užmokesčio fondas – visai kita sritis. Peršasi išvada, jog tie pinigai blogai suplanuojami arba neįvykdomi suplanuoti darbai”, – pabrėžė parlamentaras.
Dagio duomenimis, Lietuvoje nėra nė vienos valstybės institucijos, kuri išnaudotų visas reprezentacijai skirtas lėšas. Pavyzdžiui, anot parlamentaro, Švietimo ir mokslo ministerija iki rugsėjo buvo išleidusi vos trečdalį galimo metinio limito.
Traktuok kaip nori
Politikai vis dažniau pabrėžia, kad nemažai rūpesčių kelia pati reprezentacinių lėšų sąvoka. Dagio įsitikinimu, įstatyme jos apibrėžimas pernelyg platus, todėl minimos lėšos gali būti traktuojamos skirtingai. „Manau, kad ta tvarka turėtų būti reglamentuojama aiškiau”, – pabrėžė Seimo BFK narys.
Kol teisinė bazė nepatobulinta, iki kitų metų biudžeto tvirtinimo bent jau turėtų būti inicijuoti svarstymai parlamentiniame BFK, kuris aiškintųsi reprezentacinių lėšų naudojimo efektyvumo ir pagrįstumo klausimus. To siekti žada pats Dagys. Nuo jo kolegų valios priklausys, ar kitų metų biudžetas bus atitinkamai pakoreguotas.
Kad ir kaip būtų, svarstant biudžeto projektą gana sudėtinga susidaryti realų ir objektyvų vaizdą, kiek pinigų visos valstybės mastu išleidžiama reprezentaciniams tikslams. Šios lėšos išskaidytos ir nusėda įvairiose „eilutėse”. Todėl, pasak LŽ kalbinto parlamentaro, veikiausiai būtų tikslinga atlikti išsamią proporcinę analizę, kuri remtųsi valstybinių institucijų atliekamomis funkcijomis.