Lietuvoje sukurtas ir atidengtas paminklas bulvei.
Nasrėnuose atidengta nauja skulptūra: kiemo viduryje užsiritusi ant apvalios statinaitės, apvainikuota garbės vainiku patenkinta šypsosi bulvė.
Taip įamžinta bulvės įsitvirtinimo Žemaitijoje sukaktis.
Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus sodyboje įvyko trumpa, kukli, bet miela šventė, sukvietusi būrelį klaipėdiškių, kretingiškių ir skuodiškių. Pagerbta mūsų antroji duona – bulvė.
Paminklą bulvei atidengė Kūlupėnų seniūnas Algirdas Macius ir Kretingos rajono mero pavaduotojas Juozas Mažeika. Dalyvavo rajono kultūros centro direktorė Konstancija Macienė, pranciškonas brolis Bernardas, paskaitęs odę bulvei maitintojai, Žemaičių kultūros draugijos Tautodailininkų skyriaus pirmininkas skuodiškis Juozas Vyšniauskas, įtvirtinęs paminklo idėją, grupė Klaipėdos „Žemaičių alkieriaus” narių, būrelis Kretingos rajono kultūros darbuotojų.
Vyskupo Motiejaus Valančiaus užrašytais duomenimis, šiemet sukanka 200 metų, kai Žemaitijoje pradėtos auginti bulvės.
Ta proga rugsėjo mėnesį Nasrėnuose (kur ir yra gimęs pats vyskupas M.Valančius) vyko didžiulė Kretingos rajono kultūros centro organizuota šventė. Tik tuomet meistras Alfonsas Skiesgilas nebuvo baigęs „nupinti” Poniai Bulvei vainiko, todėl nė nerodė jos. Teko palaukti.
Bulvės sunkiai skynėsi kelią į Europą. Iš pradžių ją pripažino tik už grožį – kaip nematytus augalus dvarų gėlynams.
Kai bulvė įsitvirtino Europos žemdirbių laukuose ir virtuvėse, žmonės buvo išgelbėti nuo ilgai kamavusios skorbuto epidemijos. Tačiau, kol įsitvirtino, vyko bulvių maištai ir karai.
Žemaitijoje bulvėms kelią skynė grafai Oginskiai. Pasak M.Valančiaus, pirmasis penkias „kartopeles”, gautas Klaipėdoje, 1806 metais pasisodino nasrėniškis ūkininkas Pilypas Drazdauskis.