Lapkričio 15 dieną visi Lietuvos gyventojai kviečiami prisijungti prie akcijos „Minutė be oro”. Taip bus minima pasaulinė kovos su Lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) diena.
LOPL – tai kvėpavimo takų pakenkimas, kuomet žmogaus kraujyje trūksta deguonies ir jis pradeda dusti. Anksčiau lėtiniu obstrukciniu bronchitu vadinta LOPL apima tris ligas: plaučių emfizemą, bronchitą ir bronchiolitą. Dažniausiai rūkymo sukeliama liga daugeliu atvejų diagnozuojama per vėlai ir yra neišgydoma. Šio amžiaus rykšte vadinama LOPL yra ketvirtoje vietoje pagal mirtingumą. Tai pagrindinė liga nuo kurios mirtingumas pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai auga.
Lietuvos astmos klubų asociacija Pasaulinės LOPL dienos proga šiemet antrąkart skelbia akciją „Minutė be oro”. Lapkričio 15 d., 15.00 val. visi gyventojai raginami pamėginti vieną minutę nekvėpuoti ir pajusti, su kuo nuolat susiduria LOPL sergantis žmogus. „Dūstančio žmogaus mirtis yra baisi mirtis”,- sako Lietuvos astmos klubų asociacijos prezidentė Eglė Kvedaraitė.
Akcijos „Minutė be oro” pagrindinis tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į šią ligą ir paskatinti gyventojus išsitirti dėl LOPL. „Šia liga susirgti pirmiausia rizikuoja rūkantys ilgiau nei 10 metų. ES atliktas tyrimas parodė, kad 75 proc. sergančiųjų LOPL net nenumano apie savo ligą”, – įspėja E. Kvedaraitė.
„LOPL yra neišgydoma liga. Jai progresuojant žmogus pradeda dusti ir jam reikia skirti medikamentinį gydymą, kuris šiuo metu kompensuojamas 80 proc., o vėliau ir ilgalaikę deguonies terapiją. Deguonis prailgina pacientų gyvenimą du kartus”,- sako Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugijos valdybos pirmininkas doc. Vytautas Kasiulevičius. Daugelyje Europos šalių išlaidos gydymui deguonimi yra kompensuojamos. Lietuvoje, deja, gauti šį gydymą nuolat turi nedaugelis, nes gydymas deguonimi kainuoja apie 2000-3000 Lt kasmet, o Valstybinė ligonių kasa jo nekompensuoja. Tad po keleto savaičių stacionaraus gydymo ligoninėje, ligoniai išvyksta namo ir toliau dūsta.
„Keičiasi metų laikai, keičiasi valdžia, keičiasi ministrai, tik LOPL ligonių padėtis lieka ta pati. Iki šiol LOPL sergantys žmonės, kurie dažniausia yra pagyvenę, neturi galimybės gydytis deguonimi. O jis galėtų prailginti jų gyvenimo trukmę du kartus. Tačiau valstybė nekompensuoja šio gydymo”,- sako E. Kvedaraitė.
Apie LOPL
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje yra pusė milijardo žmonių sergančių šia liga. Manoma, kad 2020 metais LOPL bus trečioji liga pagal mirtingumą. Nuo 1984 m. sergamumas LOPL Lietuvoje išaugo nuo 1,3 proc. iki 3,5 proc. Iš Europos Sąjungos narių šis rodiklis didesnis tik Suomijoje ir Belgijoje, kur sergančiųjų LOPL dalis sudaro atitinkamai 4 % ir 5 % gyventojų.
Rūkymas yra pagrindinė susirgimo LOPL priežastis. Tarp kitų priežasčių galima paminėti aplinkos taršą, persirgtas kvėpavimo takų infekcijas. Naujausi tyrimai, paskelbti „Respiratory Medicine” žurnale, parodė, kad LOPL suserga apie 50 proc., o ne 15-20 proc. rūkančiųjų, kaip buvo manoma anksčiau.