Turintieji teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra pareiškę pretenzijas susigrąžinti daugiau nei 1600 hektarų Panevėžio teritorijos. Visas miestas užima vos 5000 hektarų.
Didžioji dalis norimos susigrąžinti Panevėžio žemės – kitados plytėję savininkų laukai.
Nors tie plotai metams bėgant tapo kone miesto centru, atkuriant nuosavybės teises ši žemė vertinama kaip žemės ūkio paskirties, tad valstybės išperkamoji kaina – 100 litų už arą. Dėl tokios juokingos žemės kainos žmonės atsisako išmokų už ją ir pageidauja, kad žemė būtų grąžinta natūra. Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktorius Kęstutis Vaičiūnas pabrėžė, kad žemės grąžinimas tikrai nebus baigtas, kol valstybė nepatvirtins kitos kainos, atitinkančios realią žemės vertę.
Panevėžio apskrities kaimuose grąžinta kone visa žemė, kurią atsiimti pageidavo pretendentai, o pati apskritis pagal žemės grąžinimą kaimų teritorijose užima trečiąją vietą.
Tačiau vertinant, kaip žemės grąžinimas vyksta apskrities miestuose, Panevėžio apskritis atsiduria vienoje iš paskutinių pozicijų. Pavyzdžiui, Panevėžyje grąžinta tik kiek daugiau nei trečdalis atsiimti pageidaujamų plotų, Ramygaloje – ketvirtadalis, Subačiuje – mažiau nei pusė, Kupiškyje – per 60 procentų. Skaičiuojant visos apskrities mastu, nuosavybės teisės į miestų teritorijose esančią žemę atkurtos tik kiek daugiau nei į pusę pageidaujamo ploto.
Anot Vaičiūno, nesudėtinga buvo grąžinti žemę miestuose, kurie sovietmečiu nedaug teišaugo, tad žmonių turėta žemė nebuvo užstatyta, nepakeitė paskirties. Todėl Rokiškyje nuosavybės teisės atkurtos į 98 proc. pageidauto ploto, Pasvalyje – 93 proc., Biržuose – 85 procentus.
Sudėtingesnė situacija Kupiškyje – savininkai atsiėmė vos 64 proc. turėtos žemės. Pasak Vaičiūno, didelė dalis šio miesto žemės iš buvusios žemės ūkio paskirties yra tapusi vadinamąja kitos paskirties žeme, todėl pretendentai nenori jos atsiimti natūra, nes ją atsiėmus tektų mokėti gana nemažus mokesčius.
Nuskriausti tapo Panevėžio rajono Ramygalos miestelio žmonės, nes tegalėjo atsiimti vos 26 proc. žemės. Taip atsitiko dėl to, kad Panevėžio rajono savivaldybė nėra patvirtinusi laisvų neužstatytų teritorijų plano, kuriuo remiantis savininkams būtų galima grąžinti žemę. „Savivaldybė motyvuoja neturinti lėšų šiam keliasdešimt tūkstančių litų kainuojančiam planui parengti. Tačiau nemanau, kad tai priimtinas pasiteisinimas, nes dėl to žmonės tampa savotiškais įkaitais”, – teigė Vaičiūnas.