Žavi, fantastiško grožio moteris – apie Moniką Beluči tai tariama nuoširdžiai, kaip priesaika, be jokio meilikavimo. Nenuostabu, kad ji tapo „Rouge Dior” firmos veidu. Ir ypač malonu, kad puikioji aktorė rado laiko savo paslaptimis pasidalinti su skaitytojais.
Priversti savęs laukti
Birželio pradžia, Paryžiaus 14-oji apygarda. Termometro stulpelis už lango persliuogė 35-ąją padalą, studijoje visu pajėgumu „pučia” kondicionierius, o mes kantriai laukiame. Ką tik paskambino Monikos agentas: ji jau važiuoja.
Gražuolė pasirodė pusiaudienį: tamsūs akiniai, juoda atlasinė palaidinukė ir juodos aukštakulnės basutės. Su seksualiu itališku akcentu ji atsiprašė, kad pavėlavo:
– Buvo sunki naktis, dukrelė karščiavo – 39 laipsniai.
Jos kirpėjas Džonas Nolė atėjo kartu. Jis ką tik priaugino jai kirpčiukus.
– Kirpčiukai – gražu, bet man patinka keistis, žaisti su savo plaukais, – tarytum teisinasi aktorė.
Atėjo laikas matuotis suknelę. Monika tai daro nesidrovėdama. Grakšti, įdegusi – ką tik grįžo iš Ispanijos. Poilsio jai labai reikėjo po festivalinio Kanų maratono.
– Aš myliu saulę. Saulė – tai gyvybė. Žinau, kad jos dosnumu nedera piktnaudžiauti. Daugumos aktorių oda balta, todėl ant jos geriau krinta šviesa, ir raukšlių neatsiranda anksčiau, negu derėtų. Įdegusioms merginoms ir vaidmenų skiriama ne taip daug, – kalba aktorė. Todėl aš leidžiu sau kaip reikiant pasilepinti saulutėje vieną mėnesį per metus. Turiu tik vieną gyvenimą ir negaliu šito pamiršti. Ketvirtis valandos saulės atokaitoje skatina vitamino D „gamybą”. Bet kuriuo atveju aš naudojuosi apsauginiu kremu SPF-25, – nuramina mus (o gal labiau save?) Monika.
Gerai pažinti save
– Darykite, ką norite, – pareiškia ji vizažistei gryna anglų kalba.
Truputis makiažo pagrindo, pudros, juodu pieštuku pabrėžiamas voko kraštas, kelios pridedamos blakstienos išoriniuose akių kampuose, kad žvilgsnis atrodytų atviresnis, ir truputėlis juodo tušo, kurį tepa ji pati. Monika žvelgia į save veidrodyje.
– Nežymiai pratęskite liniją štai čia, taip atrodys švelniau. – Ji paprašo lengvučio manikiūro ir nenori, kad apkarpytų odelę aplink nagus. – Aš jos niekada neliečiu, antraip skaudės tris dienas ir nago kontūras ištins.
Prieš pat filmavimą vizažistė teptuku padažo lūpas prie suknelės derančia pomada iš naujosios „Rouge Dior” gamos, žinoma.
Nevengti ryškios pomados
– Dažyti lūpas – erotiškas gestas, gražus ir jausmingas. Kine yra daug scenų, vaizduojančių šią akimirką. O kinas juk atspindi gyvenimą. Mano dukrelė labai mėgsta žiūrėti, kaip aš dažau lūpas. Tai ritualas, perduodamas vienos moters kitai – taip darė mano mama ir senelė. Labai mane jaudina prisiminimas, kaip senelė, jau 80-metė, dažėsi lūpas išeidama iš namų. Ir tai buvo drąsu: ji taip parodydavo, kad dar nori patikti ir būti jauna, – dalijasi įspūdžiais aktorė. – Pasidažyti lūpas, ypač tokias putlias kaip maniškės, ryškiai raudonai irgi yra drąsu. Jūs parodote, kad nebijote atkreipti dėmesį į save, demonstruojate savo moteriškumo jėgą. Ryškiai nudažytos lūpos, be abejonės, yra ir iššūkis, provokacija!
Pasitikėti tiktai savimi
Viena iš garsiausių pasaulio kosmetikos firmų sukėlė mini revoliuciją, pasirinkdama savo reklamos kompanijoms vieną po kitos dvi tikrai nebe jaunas aktores Šeron Stoun ir Moniką Beluči.
– Turbūt brandžios moterys, aktorės yra įspūdingesnės ir sudėtingesnės asmenybės negu jaunučiai modeliai. Gyvenimo patirtis – vestuvės, skyrybos, vaikai, džiaugsmai ir kančios – brangus turtas. Būti gražiai, kai tau dvidešimt, – natūralu. O kai esate graži ir trisdešimt penkerių arba keturiasdešimt penkerių, tai jau gyvenimo pozicija, – įsitikinusi aktorė. – Jeigu gyvenimas yra kova, tai jūs, aišku, ją jau laimėjote. Ir paskui, keturiasdešimt metų – tik pusė gyvenimo.
O antroji pusė ar Monikos negąsdina?
– Ne, tikrai ne! – ryžtingai užtikrina aktorė. – Aš turėjau laiko pasitreniruoti ir ankstesniuosius etapus gana sėkmingai įveikiau. Net jaunystėje aš jaučiausi visiškai laisva: tėvai jokių priekabių nereiškė ir faktiškai ničnieko nedraudė. Aš dirbau manekene, kad galėčiau sumokėti už mokslą, daug važinėjau po pasaulį, buvau nepriklausoma. Visus savo vaidmenis – modelio, aktorės, moters, motinos – aš atlikau taip, kaip man atrodė geriau.
Demonstruoti savo figūrą
Monikos žavi ir jausminga išvaizda – ne kinematografo triukas: putlios krūtys (kalbama, kad 90 B dydžio) ir plonas liemuo – taip ją apdovanojo gamta. Kad apsivilktų suknelę su korsažu, ji kelias sekundes sulaikė kvėpavimą. Prireikė dviejų žmonių, kad uždarytų užtrauktuką, bet rezultatas buvo stulbinamas. Kaip su Anita Ekberg „Saldžiame gyvenime”. Ar ji sportuoja?
– Užsiiminėju gimnastika, plaukymu ir joga. Tačiau – tik pripuolamai. Filmavimai, repeticijos, vaikas – visa tai, kaip suprantate, yra svarbiau.
Visada džiaugtis gyvenimu
Ji neapsunkina savo gyvenimo visokiomis dietomis. Detoksas, makrobiotika ir vegetarizmas jai audringų emocijų nekelia:
– Visi žino, kad šito reikia, bet ne kiekvienam užtenka valios pastangų. Pagaliau, jeigu nevalgysi sūrio ir pyragaičių ir gersi daugiau vandens – nenutuksi, – daro išvadą ji. – Reikia valgyti visko po nedaug. Ir aš visada valgau mėsą, žuvis arba makaronus tik su daržovėmis.
Bet netrukus fotografui, kremtančiam duonos riekę, ji neslėpdama pavydi:
– Tau pasisekė, tu esi liesas, gali valgyti, ką nori…
Dėl savo įtempto darbo grafiko Monika retai pati gamina valgį, bet pasisėdėjimus prie gardumynų stalo tiesiog dievina:
– Aš dažnai darbo susitikimus skiriu pietų metu. Pasižiūrėjus, kaip žmogus valgo, galima daug apie jį sužinoti. Aš nekenčiu, kai reikia užkąsti paskubomis turbūt dėl savo itališkų šaknų. Visai šeimai susėdus prie stalo, atsiveria svarbiausios bendravimo akimirkos, kai mes dalijamės vieni su kitais visomis mintimis: ir pozityviomis, ir negatyviomis. Tai labai naudinga. O aš siekiu gyventi sveikai, saugau savo kūną. Ir dukters labui aš noriu, kad mano gyvenimas būtų pakankamai ilgas iki tol, kol mano dukrai reikės manęs.
Branginti savo individualumą
Kaip Ava Gardner, Sofija Loren ir Klaudija Kardinalė, Monika Beluči – brunetė su rudomis akimis. Jos žodžiais, aktorių su tokiais bruožais nuolat mažėja, ir tai ją piktina:
– Vienos blondinės visur: televizijoje, žurnaluose! Pasakykite man, kiek mūsų, tamsiaplaukių, Holivude? Dvi trys ir ne daugiau. – Ir ji pradeda skaičiuoti: – Katrina Zeta-Džons, Penelopė Krus… ir aš! Visos kitos – liesos blondinės. O man dar geriau – daugiau pasiūlymų.
Nebijoti rizikingų žingsnių
Dar šį rudenį išeis filmas „Le Concile de Pierre” pagal Žano Kristofo Granžė romaną. Ten Monika Beluči trumpais plaukais ir be makiažo.
– Mūsų profesijoje tenka ryžtis rizikingiems dalykams. Būti visą laiką vienodai – neįdomu, – sako aktorė. – Kai pasitiki režisieriumi, sutinki pakeisti išvaizdą, tai gali padėti tau išryškinti ar išvis atskleisti kokią nors naują vidinę esmę, praplėsti ne tik profesinius, bet ir žmogaus kaip asmenybės rėmus.
Kovoti ir nuolat ieškoti
Ar yra patarimas, kurį ji galėtų duoti savo pačioms jauniausioms gerbėjoms?
– Svajoti ir padaryti viską, kad savo svajones įkūnytų. Patyrus nesėkmę, reikia padaryti išvadas, pasimokyti iš savo klaidų ir eiti toliau. Niekada nesitraukti. Būti drąsiai, smalsiai ir ambicingai.
O ką reikia daryti, kad tave pamiltų vyras? Tai, žinoma, delikatus klausimas.
– Reikia veikti su protu. Čia labai sunku patarti – mes visos esame pernelyg skirtingos.
Rasti išeitį ir nepasiduoti
Monika išeina į lempų šviesą, ir visi aplink nuščiūva. Primadona. Nei nuovargio, nei skubotumo ar nerimo. Ji profesionaliai pasirenka pozą, užsimerkia, susikaupia. Dabar liko tiktai ji ir fotografas, kurio ji atidžiai klauso, kaip režisieriaus. Klauso ir keičiasi akimirksniu. Tai ir yra profesionalumas. Bravo, Monika!
Tiesiog nuostabi moteris!!! 😉 Mano idealas..