Iš „Lietuvos šokių dešimtuko” iškritusį odontologą Leoną Juodvalkį lydi nuotykio skonis ir populiarumo šleifas
„O, šiandien aš gyvenu labai gerai, labai laisvai. Svarbiausia – be streso”, – juokdamasis prisipažino vilnietis Leonas Juodvalkis, pasibaigus jo pasirodymams LTV laidoje „Lietuvos šokių dešimtukas”.
Odontologijos klinikos savininkas, pasiryžęs išmokti klasikinių šokių ir savanoriškai dalyvavęs populiariame televizijos projekte, nuo rugpjūčio vykusias šokių pamokas, repeticijas ir šeštadieninius sukinius ant parketo, stebint visai Lietuvai, vadina viena žaviausių savo gyvenimo avantiūrų.
Pirmoji partnerė pabėgo
„Sunki vaikystė, pokario metai, vitaminų ir žaislų trūkumas, bloga kompanija, gatvės įtaka, kurią jaučiu lig šiol…” – taip Odontologijos klinikos savininkas prisistatė „Lietuvos šokių dešimtuko” rengėjams.
„Mokykloje supratau, kad geriau mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis, nei dirbti, dirbti ir dar kartą dirbti”, – pasakojo apie save humoro jausmo nestokojantis L.Juodvalkis.
„Moteris, vedybos, sūnus, banalios intrigos, skyrybos. Tada nutariau, jog varnos skraido pulkais, o ereliai – po vieną”, – apibūdino savo šeimyninę padėtį vyras, su savo šokio partnere – profesionale Ana Kapustina metęs pirštinę LTV projekte nutarusioms dalyvauti Lietuvos įžymybėms.
„Pirmoji partnerė, ar neatlaikiusi juodo humoro, ar pamaniusi, kad po aikštelę teks nešiotis trijų durų spintą, po pirmos repeticijos pabėgo. O su Ana mes dar sutrenksim”, – žadėjo ponas Leonas startuojant „Lietuvos šokių dešimtukui”.
Minties dar pasirodyti su partnere televizinei publikai jis neatsisako ir dabar, iškritęs iš žaidimo.
Sulaukia sparnuotų komplimentų
„Mėnesio pabaigoje laukia vadinamasis baudos šokis, po kurio galime vėl būti įmesti į tą katilą”, – kalba J.Juodvalkis.
Paklaustas, ar norisi sugrįžti, ponas Leonas atsako filosofiškai: „Mano partnerė labai nori, o man kaip jau bus, taip bus gerai. Reikės – šoksiu, nereikės – gyvensiu normalų gyvenimą kaip visi žmonės”.
„Jau to paragavau, pabuvau, žinau realią situaciją, tad jei grįšiu, tai vienai savaitei. Man vilčių laimėti tą žaidimą vis tiek nėra. Ir nesinervinu”, – kalba medikas, kurį žmonės dabar atpažįsta gatvėje, parduotuvėje, degalinėje.
„Viena moteris į darbą net gėlę atnešė. Su drugeliu. Sako: „Čia simbolis. Jūs juk skraidėte kaip drugelis…” – pasakoja save trijų durų spinta pavadinęs Leonas apie populiarumo ženklus.
„Taip taip, tapau žvaigžde”, – iškilmingai sako jis. Bet tuoj pat priduria: „Na, atvirai pasakius, tokia vienadiene žvaigždute… Savaitė, dvi, ir visi užmirš. Todėl juokinga būtų tai sureikšminti”.
Numetė 10 kilogramų
„Paprasčiausiai mėgstu gyvenimo iššūkius”, – paaiškina L.Juodvalkis, paklaustas, kaip jam šovė mintis pradėti mokytis šokti rumbą, kvikstepą ar tango.
„Norėdamas kažko naujo, prieš ketverius metus nutariau užsiimti fotografija. Vieni tą daro paauglystėje, o aš dabar sugalvojau. Surengiau parodų, dabar rengiuosi išleisti albumą. Ir dar visokių ekstremalių išbandymų pačiam sau buvo. Man atrodo, kad be jų gyvenimas būtų pernelyg pilkas”, – kalba medikas.
„Kartą ėmiau ir pagalvojau: kodėl gi man neišmokus šokti? – pasakoja jis. – Tai kažkas naujo, tai būdas pabėgti nuo rutinos. Pagaliau, mokėti šokti yra gerai… Ir gražu. Nekasdieniška. Ir tai yra pats tikriausias iššūkis sau”.
„Valsą šokti mokėjau dar nuo mokyklos laikų, o ir su rokenrolu bei kitais „buitiniais” šokiais niekada neturėjau problemų. Bet klasikinių šokių vakarėliuose niekada nesu šokęs”, – pasakoja L.Juodvalkis.
Ar sunku buvo išmokti to, ką TV žiūrovai išvysdavo stebėdami Leono ir Anos pasirodymus „Lietuvos šokių dešimtuke”?
„Velniškai sunku”, – prisipažįsta medikas, per šokių maratoną praradęs 10 kilogramų svorio.
Didesnio streso neprisimena
„Šokio pamokos truko mėnesį, visą rugpjūtį, – pasakoja Leonas. – Po to – į sceną, prieš TV kameras. Tai buvo toks „ekstrymas”… Didesnį stresą nei pirmasis pasirodymas „Lietuvos šokių dešimtuke” man sunku prisiminti. O paskui prasidėjo tikras spurtas. Savaitę mokaisi naujo šokio ir šeštadienį pasirodai publikai. Siaubas. Pirmadienį – vėl naujas šokis. Dėl tokio tempo prasidėjo net ligos”.
Ar nenukentėjo tiesioginis šokančio odontologo darbas?
„Aišku, kad nukentėjo, – neslepia L.Juodvalkis. – Ką ten padirbsi, kai per dieną – dvi repeticijos? Nesiėmiau sudėtingų, reikalaujančių daug jėgų darbų. Savo pacientams sakydavau: kai pamatysite per televizorių, kad mane jau išmetė, skambinkit”.
Dėl nuovargio jautėsi kaip zombis
„Gerai, kad išbalsavo, – kalba Leonas. – Jau nebespėjau taip gyventi. Nuo rugpjūčio kai pradėjome, tai trys mėnesiai paskirti vien šokiui. Jau jaučiau, kad darausi kaip zombis”.
„Aštuntą atbėgi į darbą, iki pietų kažką padirbi, paskui leki į repeticiją, vakare – kita repeticija. Nebeliko jokio asmeninio gyvenimo. Šeštadienis skirtas pasirodymui televizijoje, paskui – vakarėlis su visais dalyviais, sekmadienis – atsigavimui po vakarėlio. Normaliai gyventi absoliučiai neturėjau laiko”, – guodžiasi L.Juodvalkis, kukliai nutylėdamas, kad neretai pats būdavo „Šokių dešimtuko” vakarėlių siela. Vienas paskutiniųjų vakarėlių vyko jo kaimo sodyboje.
Etatinis anekdotų pasakotojas
„Labai gerai bendravau su visais ir su tais, kurie balsavo už mano išlikimą „Lietuvos šokių dešimtuke”, ir su tais, kurie balsavo prieš. Tokie apsikabinę ir išsiskyrėme. Labai šauni kompanija. Be pavydo, su humoro jausmu, vienas kitam padedantys”, – kalba Leonas apie LTV šokių projekto užkulisius.
Beje, kaip tik užkulisiuose, kambaryje, kuriame šokėjai laukia savo pasirodymų, L.Juodvalkis buvo tapęs etatiniu anekdotų pasakotoju. „Stengdavausi truputį išsklaidyti įtampą”, – prisimena jis.
Leonas nenori išduoti, kuriai šokėjų porai iš likusiųjų „Lietuvos šokių dešimtuke” jis labiausiai simpatizuoja. „Nesakysiu, ir viskas, – juokiasi jis. – Bet tai nebūtinai ta pora, kuri užima aukščiausias pozicijas”.
Kibirkštėlės tarp partnerių
„Tai buvo tik žaidimas, šou”, – sako L.Juodvalkis, paklaustas, ką, be išmoktų šokių žingsnelių ir staiga užgriuvusio populiarumo, pakeitė jo gyvenime dalyvavimas televizijos projekte.
Jis nesirengia būti salonų liūtu, kiekviena proga demonstruojančiu įmantrias klasikinių šokių figūras. „Gyvenime yra didesnių tikslų”, – kalba medikas.
Į klausimą, ar repeticijų salėje užsimezgę santykiai su šokių partnere A.Kapustina nepersikels į kitas erdves, L.Juodvalkis atsako aptakiai: „Niekada gyvenime nieko neišsižadu, bet šią akimirką nieko „tokio” tarp mūsų nėra”.
„Aš visą laiką stebėjausi Anos kantrybe, – sako Leonas, prieš keletą mėnesių išsiskyręs su drauge. – Profesionalei su pradedančiu mėgėju kantrybės ir nervų reikėjo tiek daug, kad sunku net nupasakoti”.
Į klausimą, ar vien kantrybės užtenka, medikas atsako poetiškai: „Šokis yra vertikali horizontalaus troškimo išraiška. Tarp partnerių turi kažkas kibirkščiuoti. Jei yra priešingai – šokti išvis negalima. O jei iš tų kibirkštėlių gimsta kažkas daugiau, na, kad ir simpatija, – tada jau skrydis”.