Kaunietis režisierius Arvydas Barysas rudenį praleido kelionėse, pristatydamas savo naujausią filmą „Gintaro kelias” Lenkijoje, Austrijoje ir Italijoje
„Šis mokslo populiarinimo filmas pasakoja apie tai, kaip pirmąjį šimtmetį po Kristaus gimimo imperatorius Neronas į Baltijos pakrantes buvo surengęs gintaro ekspediciją. Autentiški istorijos šaltiniai, archeologijos kasinėjimai, muziejų ekspozicijos byloja apie gintaro dirbinių paplitimą Romos imperijos gyventojų buityje. Juo taip pat per gladiatorių žaidynes buvo puošiamas Koliziejus, gladiatorių ginklai, drabužiai”, – sako režisierius.
Ir darbas, ir atostogos
Filmui „Gintaro kelias” tekstą parašė jo konsultantas – Vilniaus universiteto profesorius habilituotas daktaras Mykolas Michelbertas. Todėl patrauklus pasakojimas apie gintaro ekspedicijos maršrutą, nusidriekusį per kelias dabartinės Europos valstybes, pagrįstas ne tik įtaigiu vaizdu, bet ir įvairių šalių muziejų medžiaga, moksliniais argumentais.
„Filmuodama mūsų grupė – aš, konsultantai Mykolas Michelbertas, Kęstutis Linkus, asistentai Aušra Gibiežienė ir Darius Janulevičius nameliu ant ratų išmaišėme Lenkiją, Slovakiją, Austriją, Italiją, Rusiją. Tai buvo nuostabus laikas, kuriame susilydė kūrybinis ir „juodas” darbas, atostogos, iki tol nepatirti įspūdžiai, unikalios pažintys”, – prisimena Arvydas Barysas.
Paminėjo mūsų protėvius
Dėl gintaro Publijaus Kornelijaus Tacito ir Plinijaus Vyresniojo veikaluose pirmą kartą Europos istorijoje buvo paminėti aisčiai – baltai, dabartinių lietuvių, latvių ir išnykusios prūsų tautos protėviai. Tacitas savo veikale „Germanija” rašė apie aisčius: „…tik jie vieni iš visų kitų seklumose ir pačiame krante renka gintarą… Būdami barbarai, netyrė ir nežino, kokia jo (gintaro) prigimtis, kokia jo kilmė”. Pasak romėnų istoriko, jie nesuvokė ir gintaro vertės, nelaikė jo prabangos daiktu. Tuo tarpu Romos imperijoje į gintarą buvo žiūrima kaip į prabangos prekę. Plinijaus Vyresniojo teigimu, romėnai surengė ne vieną gintaro ekspediciją į Baltijos pakrantes. Jas lydėdavo ginkluoti legionieriai, nes Gintaro kelias, prasidėjęs Karnuntumo mieste Panonijoje, toliau driekėsi per romėnams nežinomas žemes, kurių gyventojus jie laikė barbarais.
„Šitas intriguojantis istorijos faktas mane labai domino. Ilgai brandinau mintis perkelti jį į filmą. „Gintaro kelio” kūrimui ruošiausi dvejus metus. Kai šiemet vasarą jis jau buvo užbaigtas, rudeniop išsiruošėme į kelionę. Norėjosi „Gintaro kelią pristatyti ten, kur buvo nufilmuota daugiausiai jo epizodų”, – pasakoja A. Barysas, kuris yra savo filmų režisierius ir operatorius.
Ant filmo viršelio – „romėnas” iš Austrijos
„Pirmiausiai „Gintaro kelią” parodėme Vroclavo archeologijos muziejuje. Žiūrovų daugumą čia sudarė mokslininkai. Po to mūsų kelionės tikslas buvo Austrija. Sukdamas savo filmą užpernai filmavau šioje valstybėje, Karnuntumo archeologijos parke netoli Vienos. Jis yra labai įdomus tuo, kad ten atkastas senovinis Romos imperijos miestas, kuriame stovėjo du romėnų legionai. Dabar ten kasmet vasarą vyksta Romėnų dienos, savo dvasia panašios į mūsiškes Kernavės gyvosios archeologijos dienas. Žmonės persirengę romėniškais drabužiais, rodomi senoviniai žaidimai, kovos, amatai, ragaujami ypatingi valgiai ir gėrimai”, – kalba režisierius.
Būtent Karnuntume per Romėnų dienas buvo nufilmuoti į juostą patekę šios šventės epizodai. Joje surastas ir personažas legionieriaus drabužiais, kuris puikuojasi ant filmo dėklo viršelio šalia kailiais apsigaubusio barbaro. „Barbaras”, romėnui rodantis gintarą, gyvena Rumšiškėse, kuria archeologinio stiliaus papuošalus ir yra prisiekęs Kernavės gyvosios archeologijos dienų dalyvis”, – šypsosi A.Barysas.
„Rodant „Gintaro kelią” Karnuntume, žmonių buvo pilna salė: atėjo vietos visuomenė, muziejininkai, dalyvavo Lietuvos ambasadorius Austrijoje Giedrius Puodžiūnas, diplomatai. Karnuntumo archeologijos parko darbuotojai po filmo pristatymo mus labai šiltai ir svetingai priėmė”, – dar neišblėsusiais įspūdžiais dalijasi filmo autorius.
Pateko į festivalio Romoje programą
Įspūdingiausiu ir reikšmingiausiu „Gintaro kelio” turnė po Europą akcentu Arvydas Barysas vadina pristatymą tarptautiniame Venecijos rūmų festivalyje Romoje.
„Šio festivalio ribose vyko ir tarptautinis filmų konkursas ART DOC FEST. Mūsų filmas, perėjęs dviejų tarptautinių komisijų „reviziją”, pateko į programą ir buvo rodomas specialioje kategorijoje „Laiko siela” („Lo spirito del tempo”). Venecijos rūmų festivalyje per tris savaites buvo pademonstruota 200 dokumentinių filmų iš viso pasaulio. Juos pateikė net 27 valstybės, tarp jų – ir Lietuva, kuriai atstovavo vienintelis filmas – „Gintaro kelias”, – kalba A.Barysas.
Baltijos šalių asociacijos ir Lietuvos ambasadoriaus Italijoje Šarūno Adomavičiaus iniciatyva Romos lietuvių bendruomenei ir jos bičiuliams italams buvo parodytas ir vienas paskutiniųjų Arvydo Baryso filmų – „Įsimylėję Lietuvą”.
„Žmonės šį kino pasakojimą apie mūsų šalį pasižiūrėjo Romos centre esančiame, specialiai užsakytame kino teatre. Po filmo parodymo su žiūrovais šiltai pabendravome neformalioje aplinkoje. Šis susitikimas su tautiečiais buvo skiriamas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui. Iki 2009 metų su savo filmu „Įsimylėję Lietuvą” esu užsibrėžęs aplankyti jei ne visas, tai bent didžiumą lietuvių bendruomenių įvairiose šalyse. Šiemet žiemą „Įsimylėję Lietuvą” priminė tėvynę JAV lietuviams, su kuriais bendravau keliolikoje susitikimų nuo Čikagos iki Floridos”, – sako režisierius.
Apie penkias dešimtis užsakomųjų ir švietėjiškų filmų susukęs Arvydas Barysas širdžiai artimiausiais vadina tuos savo darbus, kuriuose pasakoja apie mūsų istoriją, etnografiją, gamtą. Dauguma jo filmų įgarsinti ne tik lietuvių, bet ir keliomis užsienio kalbomis (anglų, vokiečių, italų, prancūzų, rusų, lenkų), todėl tampa patraukliu suvenyru, primenančiu Lietuvą.
🙂