Laisvalaikis ant ratų

„Keliaujantis” namelis – populiarėjantis komfortas ir visur lydintys patogumai, įrengti automobilyje ar jo priekaboje

Lietuvoje vis daugiau poilsiautojų renkasi laisvalaikį ant ratų, nes tai, vienų nuomone, sutaupo nemažai lėšų, o kitiems yra neatskiriama atostogų dalis, suteikianti neapsakomą laisvės jausmą.

Dažniau renkasi mažesnius

Automobilis daugeliui jau nėra būtinybė ar pramoga, o tiesiog gyvenimo būdas. Tačiau dar maloniau, jei jis tinkamas atostogų pramogoms.

Nors mūsų šalyje namelių ant ratų, vadinamųjų kemperių, prekyba ar nuoma besiverčiančias įmones galėtume suskaičiuoti ant rankų pirštų, tai anaiptol nereiškia, kad šioje verslo srityje būtų jaučiamas štilis. Neseniai pradėjusios prekiauti bei nuomoti naujus ir itin prabangius namus ant ratų bendrovės direktorius Arūnas Štalis pasakojo, kad iki šiol neteko parduoti nė vienos kelioninės transporto priemonės, tačiau juntamas smarkus susidomėjimas jomis ir jau pasirašyti keli užsakymai.

Tuo tarpu prakalbęs apie nuomą, įmonės vadovas pasidžiaugė veiklos sėkme, teigdamas, jog iki rudens visi mažesnieji automobiliai užsakyti. Beje, derėtų pastebėti, kad vis dar pirmauja mažesni „kemperiai”, kadangi už jų vairo sėdantiems poilsiautojams pakanka turėti lengvojo automobilio vairuotojo „B” kategoriją, o didesnėms transporto priemonėms to nepakanka.

„Kelioninių automobilių konfigūracija tarp didelių ir mažesnių šiek tiek skiriasi, tačiau būtiniausia įranga – virtuvė, tualetas bei dušas yra visose jų versijose. Tiesiog į stambesnį „kemperį” galima pakrauti papildomai apie toną bagažo arba pastatyti porą motociklų”, – apie privalumus kalbėjo A.Štalis.

Anksčiau vykdavo svetur

Priklausomai nuo metų laiko, transporto priemonės amžiaus, dydžio bei komfortabilumo ir kelionės trukmės, Lietuvoje tikrojo namelio ant ratų nuoma parai gali kainuoti nuo 120 iki 460 litų, o priekabą naudojimui galima įsigyti už 40-150 litų. Tuo tarpu norintieji nusipirkti kelioninius apartamentus už naudotas transporto priemones gali sumokėti labai įvairias sumas, priklausomai nuo būklės ir amžiaus, o už naujintėlaičius automobilius su minimalia įranga teks išleisti gerokai daugiau nei 100 tūkst. litų.

Vis dėlto „kemperių” verslo atstovas pripažįsta, kad tokios pramogos skirtos ne kiekvienam: „Daugelyje šalių tokia veikla dažniausiai užsiima vidutinioji gyventojų klasė, o tokios Lietuvoje, mano manymu, beveik nėra. Tačiau tikimės, kad mes neišsiskirsime iš kitų valstybių ir vis didesnis žmonių srautas galės sau leisti pailsėti komfortiškiau”.

Paklaustas, ar toks atostogų praleidimo būdas šiuo metu ima populiarėti, A.Štalis nustebo, nes, anot jo, visa tai jau seniai turėjo paklausą tarp lietuvių. Tačiau, nesurasdami kokybiškų nuomos paslaugų, tautiečiai būdavo priversti vykti į Vakarų šalis, kuriose išsinuomodavo „kemperius” ir leisdavosi į tolimesnes keliones. Be abejo, tokie pasivažinėjimai atsieidavo kiek brangiau nei dabar, kai visas atostogų problemas galima susitvarkyti Lietuvoje.

Nuo studentų iki verslininkų

Apie vis labiau populiarėjantį poilsiavimą ant ratų patvirtino ir kitos bendrovės vadovas Gintaras Rinkevičius: „Studentai, pasiturinčios šeimos, giminės ir draugai bei bičiuliai kooperuojasi į grupes ir vis dažniau vyksta atostogauti kelioniniais automobiliais, nors reikia pripažinti, kad tai vis dar nėra labai pigus malonumas”. Verslininkas, užsiimantis tokia veikla jau trečią sezoną, pastebėjo, kad vis dažniau žmonės pradeda suprasti, jog toks keliavimo būdas jiems yra įdomus ir priimtinas, todėl važiavimą autobusais ar skrydžius lėktuvais mieliau iškeičia į vykimą „kemperiais”.

Be to, patogumus vertinantiems piligrimams iš tiesų nereikia rūpintis daugeliu klausimų: kambarių nuoma viešbučiuose, maitinimu, dušu ir panašiai.

Taip pat reikia įvertinti ir tai, kad su kelioniniu automobiliu galima pakliūti į atokiausius kampelius arba važiuojant tolimu maršrutu, pagal savo užgaidas sustoti bet kurioje įdomesnėje vietovėje. Prašmatnesniuose „kemperiuose” įrengtos netgi modernios garso ir vaizdo sistemos bei palydovinės antenos, tad apie įvykius pasaulyje galima sužinoti viską ir atostogų metu.

Vakarų Europoje nepalyginamai daugiau žmonių įsigyja namelius ant ratų, kadangi ten poilsis, keliaujant su nuosavu būstu, yra savaime suprantamas ir kitaip neįsivaizduojamas dalykas. Užsienio šalyse „kemperių” savininkai buriasi į klubus, gyvuojančius jau ilgą laiką. Pastarieji organizuoja įvairias pramogas: stovyklas, susitikimus, keliones. Panašių idėjų jau girdisi ir Lietuvoje, tačiau apie oficialiai įkurtus „kemperių” klubus kol kas neskelbiama.

Planuojama įrengti daugiau

„Kauno dienos” kalbintas Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas Vygandas Lazauskas konstatavo, jog pastaruoju metu Lietuvoje oficialiai veikia vienuolika kempingų, tačiau greitai turėtų būti įrengta tokių poilsiaviečių ir daugiau. Tačiau jų trūkumas vis tiek išliks, todėl miestų savivaldybės, anot pašnekovo, turėtų susirūpinti savo krašte apsilankančiais turistais, nes būtent jiems kempingai yra reikalingiausi.

„Mūsų žmonės dažnai neteisingai supranta kempingo sampratą, manydami, kad tai tik aikštelė su elektros ir vandentiekio prijungimu nameliams ant ratų. Tačiau iš tikrųjų juk yra įrengti nameliai ir vietos poilsiaujantiems su palapinėmis”, – kalbėjo V.Lazauskas.

Vyriškis teigė, jog daugelio miestų valdžiai derėtų pasimokyti iš nesenos Druskininkų patirties, kur kempingas buvo pastatytas ir įrengtas per rekordiškai trumpą laiką – vos kelis mėnesius. Pastaroji poilsiavietė savo kokybe prilygsta anksčiau buvusiems Molėtų bei Trakų kempingams, atitinkantiems keturių žvaigždučių kategoriją.

Druskininkų Turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Rimantas Palionis pasakojo, kad niša šioje srityje buvo pastebėta jau prieš kelerius metus: „Matėme, kad daug turistų klaidžiodavo po miestą, nerasdami tinkamos vietos pastatyti savo namelių ant ratų, todėl nutarėme ilgai nelaukti ir įrengti civilizuotą plotą, skirtą būtent „kemperiams”. Esame naujokai rinkoje, todėl bandysime pasirodyti pasauliui ir informuoti apie save”. R.Palionis patarė kitiems miestams nedelsti ir gerai išanalizavus kempingų veiklos smulkiausias detales pasiryžti įrengti tokius keliautojų miestelius, kurie tapę neatsiejama dalimi daugeliui turistų, lankančių įsimintinas vietas Lietuvoje.

Vis dėlto Kauno valdininkai apie tikslesnius terminus kol kas nesiryžta kalbėti, sakydami, jog vis dar tvirtinamas detalusis planas, po kurio ketinama parengti techninę dokumentaciją ir surasti materialinę paramą ar investitorius, o tik po to bus galima kalbėti apie konkrečius statybų darbus. Savivaldybės Plėtros programų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Romas Galinis patvirtino, kad Lampėdžių gyvenvietėje numatyta teritorija nebus keičiama ir būtent joje nežinia po kiek laiko bus Kauno kempingas.

Tomas Jarusevičius