Karštis, išdžiūvusios žolės kvapas, ežero mėlis žmones šiuo metu svaiginte svaigina. Kepinanti vasaros saulė pakaunės pievų, durpynų ir krūmynų peizažą greičiausiai praturtins sodriai raudonais ugniagesių automobiliais. Kauno rajono Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) pareigūnai sako, kad karštomis vasaros dienomis jie – itin atidūs.
Rūpi tik valgyti, gerti ir maudytis
Zapyškio seniūnijoje, prie Vilemų kaimo, tyvuliuojantis karjero vanduo pavakare sutraukia ne tik šių apylinkių žmones. Saulėtą savaitgalį pasimaudyti atvyksta dar daugiau poilsiautojų. Dažna kompanija vandenyje mirko ne tik įkaitusius kūnus, bet ir alaus butelius. Išsimaudę ant iešmų veria dešreles bei šašlyką ir kepa ant susikurto laužo. Vidurvasario idilė.
Bet Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyrams tokios popietės toli gražu nedvelkia ramybe ir poilsiu. „Žmonėms nedzingteli, kad šalia karjero esanti pieva yra durpinga. Uždegus laužą, ugnis ima skverbtis gilyn į durpes, keliauja po žeme lyg kurmis ir liepsnos liežuviai gali išlįsti už 20 metrų nuo laužavietės”, – apie ugnies klastą pasakojo Kauno rajono PGT Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnas Gintautas Baltrimas. Anot inspektoriaus, sausa durpinga pieva užsiliepsnoja labai lengvai. Neatsargiai numesta nuorūka, iš laužo spragtelėjusi žiežirba ar stiklo šukė padaro didelę žalą gamtai ir žmogui.
„Laimė, šiemet nebuvo atvejų, kad užsidegusios žolės įkaite taptų sodyba. Tačiau pernai pasitaikė ne vienas atvejis, kai degindami pievą žmonės neapskaičiavo savo jėgų – sudegė ūkiniai pastatai, gyvenamieji namai…”, – įvykių kronika dalijosi inspekcijos viršininkas Dainius Polonskas ir priminė, kad kūrenti laužus durpingose vietose, aukštapelkėse ir miške draudžiama.
Ugniagesių galvos skausmas
Šiomis dienomis, kai temperatūra pašoka iki trisdešimties laipsnių, gaisrą gali sukelti ir traktorius su netvarkingais kibirkščių gesikliais, automobiliai su netvarkingais duslintuvais – jų sukelta žiežirba priverčia kaukti ugniagesių sirenas.
„Viena mūsų automobilio darbo valanda mokesčių mokėtojams kainuoja 40 litų. Ėmus smilkti durpynui Zapyškio seniūnijoje, vyrams, regis, tenai teks apsigyventi kelioms paroms”, – nelinksmai juokavo ir skaičiavo D.Polonskas.
Pasak pareigūnų, Kauno rajone dirba 10 ugniagesių gelbėtojų komandų. Jos dirba pasiskirsčiusios regionais. „Jei mūsų komanda darbuojasi prie smilkstančio durpyno, o mūsų priežiūros zonoje užsiliepsnoja namas, į pagalbą žmogui turi skubėti kito regiono komanda. Jai tenka įveikti didesnį atstumą, o ugnis nelaukia. Tad neatsakingi dešrų kepėjai ir rūkaliai mus atitraukia nuo nelaimių, kuriose žmogui reikalinga rimta pagalba”, – teigė inspektorius G.Baltrimas.
Vardydamas didžiausios rizikos zonas, pareigūnas mini Rokų seniūnijai priklausančią pievą, Ežerėlio durpyną ir šių metų galvos skausmu tapusį Vilemų kaimą. Anot inspektoriaus, geriausiai tvarkosi Ežerėlio durpyno darbuotojai: patys budi, turi reikiamas technikos priemones.
Tuo tarpu nuvykus į Vilemus stebina poilsiautojų atsainumas. „Atvykę prie karjero pamatėme ne vieną laužą, paprašėme žmonių užgesinti – nekelti pavojaus gamtai. Kai kurie ėmė priešgyniauti, sakė neketiną dešrelių kepti namuose”, – rūpesčiais dalijosi G. Baltrimas.
Švietimo spragas lopo baudomis
Ugniagesiai nelinkę kovoti vien su neatsargaus elgesio pasekmėmis. Inspektoriai vykdo ir šviečiamąsias akcijas. Jie sako, kad atmintinėmis apdaliję kone kiekvieną prie durpynų esančių kaimų gyventoją ir tai turi poveikį – gaisrų sumažėjo.
Nors tarp žmonių, anot gelbėtojų, yra paplitusi nuomonė, jog daugelį gaisrų atvirose vietovėse sukelia vaikai, tačiau inspektorių pasalos ir reidai atskleidžia visai kitus faktus.
Prasidėjus karščiams, PGT inspektoriai su aplinkosaugininkais ir policininkais išsirengia tramdyti pažeidėjų. „Važiuojam, kur dūmas kyla. Rezultatas garantuotas – kasdien sulaikome 6 ar 7 asmenis, deginančius pievas. Būna atvejų, kai žmonės išsigąsta, meta šalin šakes ir bėga. Tokių nesivejam, juk ne žmogų nužudė, tik užtrypiam ugnį”, – sakė G.Baltrimas.
Dauguma pažeidėjų būna pagyvenę žmonės. Baudai tenka paaukoti pensiją. Inspektorių teigimu, ši priemonė užkaišo piliečių sąmonės spragas, kurios lieka po šviečiamųjų akcijų. „Manau, senų žmonių įsitikinimas, kad pavasarį nudegusi žolė geriau atželia, turi išnykti per kartas”, – tikisi pareigūnas.
Poveikį elgesiui turi ir kaimo komunikacijos sistema – gandai. Nutvėrus kelis pažeidėjus, žinios apie reidus kaipmat pasklinda po apylinkes. Gyventojai nustoja deginti žolę. Taip išsaugojami augalai bei gausybė naudingų vabzdžių, įvairių mikroorganizmų, paukščių ir kiškių.
Rūpesčiai dėl niekieno pievų
Daugiausia darbo ugniagesiai turi vakare. „Grįžę iš darbo žmonės ima rūpintis ūkiu”, – ironizuoja G.Baltrimas. Kauno rajono PGT viršininkas Rimantas Balsiukas mano, kad nemažai problemų sukelia nepasverti Kauno rajono savivaldybės sprendimai: „Savivaldybė fondinių pievų priežiūrą patikėjo seniūnijoms, tačiau lėšų neskyrė. Kai nėra pinigų samdyti prižiūrėtojus, nupirkti jiems įrankius, nėra jokių rezultatų ir atsakomybės. Seniūnai yra tik formalūs šeimininkai”, – aiškino R.Balsiukas ir pabrėžė, kad PGT rajono savivaldybei yra pateikusi ne vieną siūlymą „niekieno žemės” klausimu.
Anot viršininko, būtent neprižiūrimos fondinės pievos kelia daugiausia rūpesčių. „Pavasarį jos liepsnoja dažniausiai. Tačiau ant pelenų sužėlus šviežiai žolei, čia ima ganytis kažkieno gyvuliai. Vadinasi, kažkam aktualu ir naudinga, kad sena nenušienauta ganykla sudegtų ir kuo greičiau ataugtų nauja. Bet tykoti tokių gamtos niokotojų yra ne mūsų funkcija”, – kalbėjo PGT viršininkas.
Vyrai pasakoja, kad jiems tenka prisiklausyti įvairiausių istorijų ir versijų, kodėl deginama pieva. „Neseniai viena močiutė aiškino, kad pievą padegė, nes joje šliaužioja gyvatės. Vieni nori, kad nudegusi žemė būtų lygesnė, o kiti rėkia, kad savo žemėje gali elgtis, kaip tik sugalvoja”, – pasakojo ugniagesiai.
Su dūmais sklinda ir ligos
Pareigūnai džiaugiasi bent tuo, kad pirma vasaros pusė ugniai plisti nebuvo itin palanki. Be to, G. Baltrimas pastebi, jog žmonės tampa drausmingesni: „Važiuojant keliu neretai tenka matyti tvarkingai sukrautą stirtą šiukšlių ir šalia stovintį žmogų su grėbliu, kuris prižiūri ugnį”.
Tačiau gamtos turtus naikina piktavaliai degintojai, kurie neapsižiūrėję raudoną gaidį iš pievos paleidžia į pastatus bei teršia orą, kenkdami aplinkinių sveikatai. Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės valdymo vyriausioji specialistė Zita Šilienė prisiminė, kai prieš porą metų per kaitrą degė durpynai ne vien prie Kauno ir Vilniaus: „Tada užterštumas buvo tikrai pavojingas, ore pasklido daug kietųjų dalelių”.
Šiuo metu, pasak specialistės, oro kokybė gera, nors pavasarį, kai gatvės dar nebuvo visiškai nuvalytos, o orai buvo sausi ir vėjuoti, kietųjų dalelių koncentracija daugelyje vietų viršijo normą.
„Kietosios dalelės gali patekti į kvėpavimo takus, bronchus, plaučius ir sukelti įvairias lėtines ir alergines ligas. Be to, šios dalelės perneša kitas kenksmingas medžiagas”, – taršos, kurią sukelia gaisrai, poveikį žmogui aiškino Kauno visuomenės sveikatos centro sveikatos ekologė Dalia Butkevičiūtė.
Artūras Pučėta