Gruodžio pabaigoje planuojamas Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) susirinkimas, kuriame bus išklausyti visi kandidatai į rinktinės trenerio postą. Kitą dieną vykdomasis komitetas turėtų patvirtinti naują nacionalinės komandos „vedlį”.
Krepšinio legenda Arvydas Sabonis mintimis apie krizės Lietuvos rinktinėje priežastis ir artėjančius trenerio rinkimus pasidalijo išskirtiniame interviu su „Vakaro žiniomis”.
Ką norėtumėte matyti Lietuvos nacionalinės krepšinio rinktinės vyriausiojo trenerio poste?
Nežinau, sunku kalbėti. Ką išrinks, tas ir bus gerai. Nenoriu įvardyti, kas man arčiausiai širdies – tegu šią nuomonę išsako žaidėjai, kurie šiuo metu žaidžia, o ne tokie kaip mes – veteranai.
O kaip iš šalies vertintumėte šiemet šalies krepšinio rinktinėje išryškėjusį nesusikalbėjimą, nesutarimus tarp žaidėjų ir trenerio?
Manęs tai nė kiek nestebina. Čia gi Lietuva! Kaip visose kitose srityse riejamasi, kaip politikai vieni kitiems pagalius į ratus kaišioja, taip ir krepšinis ne išimtis. Kitaip ir būti negali.
Tačiau nejau neatrodo, kad kai kuriems žaidėjams trūksta paprasčiausio patriotizmo – kaip vaikai, įsižeidžia dėl kažkada neva pasakyto įžeidaus žodžio, laiko savyje pyktį.
Aišku, kad tai vaikiška. Kita vertus, kad šiuo klausimu rinktinėje trūksta tvarkos, irgi galima drąsiai teigti. Jei jau prieita iki tokių asmeniškumų, reikia kažką daryti, o ne sėdėti rankas sudėjus ir laukti dar blogesnio. Juk į tai ateita ne per kelias dienas – per gana ilgą laiką! Išsiderinta, kaip sakoma, ne vakar ir ne užvakar. O ką krepšininkai – jie juk laisvi žmonės. Jei juos kas įžeidė ir nesugebėjo atsiprašyti, sušvelninti situaciją – ir nereikia.
O kur tuomet meilė jei ne Lietuvai, tai bent krepšiniui?
Aš net neabejoju, kad tie žaidėjai myli krepšinį, žaidžia jį ir žais. Bet jei juos, atsiprašant, dulkina, tai kaip elgtis? Kentėti?
Išduokite, ar ir Jūs jaunystėje buvote toks jautrus aštresniam žodžiui ar nuomonei?
Mane, kaip ir kitus mano kartos krepšininkus, jau anksčiau buvo, vėl atsiprašau, atidulkinę, tai tada visiems mums kitaip atrodė – už Lietuvą žaisti buvo vienas malonumas. Dabar laikai pasikeitę…