Kasmet Klaipėdoje vedybiniam gyvenimui pasiryžta iki dešimties nepilnamečių porų.
Kai vienas ar abu sutuoktiniai – nepilnamečiai, santuokai įteisinti reikia Vaikų teisių apsaugos tarnybos ir teismo leidimo.
Pagal įstatymus Lietuvoje gali tuoktis tik pilnamečiai, tai yra 18 metų sulaukę piliečiai.
Tačiau kartais daroma išimtis.
Klaipėdos vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėja Gražina Aurylienė teigė, kad dažniausia priežastis, dėl kurios nori tuoktis nepilnamečiai, – nėštumas. „Su kitokiais atvejais nesame susidūrę”, – sakė vedėja.
Reti atvejai, kai abu besituokiantieji yra nepilnamečiai. Dažniausiai nepilnametė yra mergina, o jos išrinktasis – keleriais metais vyresnis.
Pasak G.Aurylienės, nėra pasitaikę, kad būtų priešingai – kai nepilnametis jaunuolis norėjo vesti vyresnę už save jo kūdikio besilaukiančią merginą.
Apsisprendusi įteisinti santuoką pora pirmiausiai turi kreiptis į Vaikų teisių apsaugos tarnybą ir jai pateikti asmens tapatybės dokumento, medicininės pažymos, patvirtinančios nėštumą, kopijas arba – jei kūdikis jau gimė – gimimo liudijimo kopiją.
Pristatę reikiamus dokumentus, jaunuoliai turi laukti Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvados.
Rengdami šią išvadą, tarnybos specialistai privalo išklausyti tėvų, globėjų ar rūpintojų nuomonę.
Tik tada tarnybos specialistai pateikia teismui išvadą. Galutinį sprendimą – leisti tuoktis ar ne – per keletą dienų priima teismas.
Klaipėdoje per metus Vaikų teisių apsaugos tarnyba teismui pateikia vidutiniškai 7-10 išvadų dėl nepilnamečių ketinimo tuoktis.
Dažniausiai šios išvados būna palankios sutuoktiniams.
Pasak G.Aurylienės, buvo atvejis, kai tarnybos specialistai parengė neigiamą išvadą dėl santuokos, nes paaiškėjo, kad vaiko tėvas – narkomanas, bedarbis, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos.
Jam nebuvo leista tuoktis, nes toks pilietis neužtikrina vaiko priežiūros, neturi lėšų prisidėti prie vaiko ir jo motinos išlaikymo.