Dėl aukštų degalų kainų kalta Vyriausybė ir Mažeikių nafta

Konkurencijos tarybos specialistai pristatė atlikto tyrimo dėl AB „Mažeikių nafta”, įtariamos piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, veiksmų rezultatus. Konkurencijos tarybos teigimu, dideli kainų skirtumai tarp Lietuvos ir kitų dviejų Baltijos kelio valstybių susidarė tiek dėl objektyvių, nuolat skelbiamų „Mažeikių naftos”, tiek dėl subjektyvių priežasčių. Tokie Konkurencijos tarybos tyrimo rezultatai tik patvirtino Naujosios viešosios vadybos fondo tyrimų rezultatus. Nežiūrint to, kad transportavimas į Baltijos valstybes (Latvija bei Estiją) yra brangesnis, visgi „Mažeikių naftos” benzinas ir dyzelinas jose parduodamas kur kas pigiau, nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, Lietuvoje 95 markės benzinas yra brangesnis nei Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 3,9 proc. ir 9,2 proc. Dyzelino kainos skiriasi atitinkamai 4,1 ir 2,2 proc.
„Mažeikių naftos” duomenimis, 15 proc. didmeninės naftos produktų kainos sudaro PVM, 43 proc. – akcizo mokestis, o likusius 42 proc. – naftos bendrovės pajamos. Taigi, pardavus naftos produktus, Valstybė gauna 58 proc. visų pajamų, net neskaitant dividendų iš įmonės pelno bei kitų mokesčių. Akivaizdu, jog Vyriausybei naudinga šalyje išlaikyti kuo aukštesnes naftos produktų kainas. Tai padaryti nėra sunku, jei didmeninėje rinkoje yra tik vienas dominuojantis dalyvis – šiuo atveju „Mažeikių nafta”.

Nesąžiningos konkurencijos atvejai, tokie kaip, suokalbiai, susitarimai, naudojimasis dominuojančia padėtimi yra sunkiai įrodomi, tad konkurencijos tarybos ataskaita, nors joje tiesiogiai nepatvirtinama „Mažeikių naftos” kaltė, leidžia suprasti, kad ko gero nusižengimų iš tiesų būta.

Naujosios viešosios vadybos fondas ir toliau laikosi nuomonės, jog dideliems degalų kainų skirtumams Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, įtakos turi ir „Mažeikių naftos” ir(arba) jos dukterinės įmonės UAB „Mažeikių naftos” prekybos namai strategija. Faktinis „Mažeikių naftos” monopolis, konkurencijos nebuvimas bei aukštesni nei kaimyninėse valstybėse degalų kokybės reikalavimai – vieni iš galimų veiksnių, sąlygojančių aukštas degalų kainas Lietuvoje. O galiausiai visus tuos faktorius apsprendžia šios srities rinkos reguliavimo politika, kurią vykdo Lietuvos vyriausybė. Manome, kad vyriausybė vykdo būtent monopolininkei Mažeikių naftai naudingą ir gyventojų kišenes be reikalo per daug tuštinančia politiką. Todėl atsakomybę dėl didžiausių Baltijos valstybėse degalų kainų tenka jai dalintis su minėta monopolininke.

Vienas iš galimų problemos sprendimo būdų – sušvelninti degalų kokybės reikalavimus iki Latvijos ir Estijos lygio. Tokiu būdu būtų pašalintas barjeras rytietiškų degalų importui, gyventojai galėtų džiaugtis žemesnėmis degalų, paslaugų bei kitų prekių kainomis, lietuviškos prekės taptų konkurencingesnės. Taip pat pagerėtų Lietuvos investicinė aplinka. Nesuprantama, kodėl Vyriausybė nenori įgyvendinti taip akivaizdžiai visuomenei priimtino sprendimo.

Prof. Kęstutis Masiulis, Chorst Klaus,

Naujosios viešosios vadybos fondas