Sodybos aplinką pagyvins ir pagražins, suteiks sveikatos ištisus metus žaliuojančios naujausios įvairių formų, dydžių ir net spalvų pušys
Mūsų augalų prekiautojai kasmet įveža vis daugiau ir įvairesnių dekoratyviųjų augalų rūšių ir jų kultivarų (rūšies atmaina) bei veislių. Dažnai būna sunkoka atsirinkti iš tarpusavy panašių formų ir kultivarų tinkamiausią konkrečiam sklypui augalą.
Apie „raganos šluotas” ir kitas keistenybes
Populiarios visada puošnios įvairiausios pušų rūšys ir formos. Mūsų vietinės paprastosios pušies kultivarai – glaustašakė ‘Fastigiata’, krūminė ‘Watereri’, rutuliškoji, dar vadinama „raganos šluota” jau gan išplitusios. Naujesnieji kultivarai – melsvaspyglis ‘Glauca’ užauga vidutinio dydžio (10-12 m aukščio ir 5-6 m pločio medelis) su sidabriškai melsvais spygliais, o žaliaspyglė plačios piramidės formos ‘Globosa Viridis’ visada atrodo sveika ir gyvybinga. Sulaukusi 10 metų, tampa 1,5 m pločio ir 2,5-3 m aukščio. Retai pamatysi besidriekiančios formos ‘Albyns” bei ‘Repens’ pušis ir gelsvaspyglius jų kultivarus ‘Aurea’, ‘Moser’. Pastarasis kultivaras auga kaip ir ‘Globosa Viridis’, bet žiemą pasipuošia dailiu geltoniu.
Jau galima nusipirkti trumpaspyglį, į „raganos šluotą” panašų rutuliškos formos kultivarą ‘Beuvronensis’, kuris linkęs žiemą numesti užpraėjusių metų spyglius. Įdomus lėtai netaisyklingu krūmu augantis ‘Doone Valley’ kultivaras, kuris medelynuose dažniausiai parduodamas įskiepytas ant kamieno.
Medelynuose galima įsigyti ir natūraliai susiformavusią paprastosios pušies norveginį tipą. Ši kompaktiškos formos pušis užauga 10-12 m aukščio, atspari sausrai ir miestų bei pramonės užterštai aplinkai.
Juodosios ir baltažievės pušys
Puošniais tamsiai žaliais spygliais pasipuošusios juodosios pušys ir jų kultivarai. Šios pušys auga įvairiuose dirvožemiuose: nuo molingų, kalkingų iki purių ir sausų. Jos atsparios užterštam ir vėjuotam orui. Augalų parduotuvėse galime rasti juodosios pušies glaustalaję formą ‘Pyramidalis’, užaugančią per metus 20-30 cm, rutuliškas lajas formuojančias ‘Globosa’, ‘Spielberg’, ‘Hornibrookiana’, ‘Nana’, per metus užaugančias apie 8-10 cm, pasiekiančias iki 3 m aukščio. Lėčiau auga ‘Pierrick Bregeon’ ir ‘Pygmaea’ kultivarai, kurie dažniausiai būna skiepyti aukščiau į kamieną.
Labai panašūs į juodąsias pušis yra baltažievės pušies kultivarai. Jie taip pat auga ir silpnai rūgščioje, ir kalkingoje žemėje, nebijo sausrų, vėjo, užteršto oro. Štai paplitęs piramidinės lajos kultivaras ‘Compact Gem’ priauga kasmet 10-15 cm ir per 10-15 metų pasiekia 1,5-2 m aukštį. Didesne, iki 4-5 m aukščio, piramidine laja auga ‘Satelit’ veislė, kasmet paauganti apie 30 cm. Pati baltažievė pušis per 40 metų užauga iki 8-10 m aukščio ir 4,5-7 m pločio.
Gausiausia – kalninių pušų šeimyna
Gausiausia yra kalninių pušų šeimyna. Prekyboje yra apie 20 jų veislių ir kultivarų. Įprasta kalninė pušis užauga iki 4-5 m aukščio ir pločio, dauguma jos kultivarų yra daug mažesni. Žemiausi yra ‘Mini Mops’ ir ‘Humpy’ kultivarai, kurie užauga 40-60 cm aukščio ir apie 1 m pločio. Kasmet jie priauga tik apie 3-4 cm, todėl ir sodinukų kaina gana aukšta.
‘Pumilio’ užauga iki 1-1,5 m aukščio ir 2-2,5 m pločio. ‘Mops’ kasmet paauga apie 6-8 cm ir pasiekia 1,5-2 m aukštį. Šio kultivaro sferinė laja labai taisyklinga. Šiek tiek aukštesnė ‘Gnom’ pasiekia 2-3 m aukštį ir plotį. Neseniai Lietuvą pasiekė visi geltonspygliai kultivarai ‘Ophir’, ‘Carsten’s Wintergold’, ‘Wintergold’, kurių spygliai tampa geltonesni žiemą. Kalninėms pušims tinka beveik visos dirvos, išskyrus užmirkusias. Šios pušys augdamos tvirtina šlaitus, kitas erozijos veikiamas sodybos vietas.
Puošniosios pušys
Puošniausios penkiaspyglės pušys – smulkiažiedės ir jų kultivarai. Sunku atitraukti žvilgsnį nuo jų sidabriškų, kompaktiškų lajų su švelniais dailiais spygliukais. Kultivarai ‘Glauca’ ir ‘Tempelhof’ auga gana greitai ir per kelis dešimtmečius pasiekia 6-10 m aukštį. Dvigubai kompaktiškesnė pušelė ‘Negishi’ iš pradžių auga taip pat sparčiai – apie 20 cm per metus. Kompaktiškiausia, plokščiai rutuliška laja išsiskiria ‘Hagaromo’ kultivaras, per 10 metų pasiekiantis tik 30 cm skersmenį. Svarbu, kad gausiažiedės pušys augtų saulėtoje vietoje. Joms patinka didesnė oro drėgmė. Gausiažiedės pušys atsparios grybinei ligai – veimutrūdei.
Veimutinės pušys pasidabinusios švelniais ilgokais spygliais. Mėgsta derlingesnę, drėkinamą dirvą, saulėtą vietą, nors pakenčia ir dalinį pavėsį. Dekoratyvinis šių pušų kultivaras ‘Macopin’ auga rutuliška, iki 2 m skersmens, laja. Žaliaspyglis kultivaras ‘Radiata’ (‘Nana’) per 25 metus užaugina iki 3 m skersmens lają. Labai įdomi ‘Pendula’ veislės forma: melsvai žali spygliai, žemyn nukarusios išsikraipiusios šakelės. Per metus ūgteli apie 60 cm.
Lėčiausiai auga ‘Minima’ veislė. Šios pušies spygliukai trumpi (apie 2,5 cm), žali. ‘Minima’ labiausiai tinka alpinariumams. Visos veimutinės pušys jautrios veimutrūdei, todėl joms būtina nuolatinė cheminė apsauga. Pagrindinis veimutrūdės požymis – trūkinėjanti ūglių žievė, tekantys sakai. Negalima arti šių pušų auginti veimutrūdės tarpininkų – juodųjų serbentų.
Panašios į veimutines, tačiau daug atsparesnės veimutrūdei, yra balkaninės pušys. Prekyboje pastebėta melsvai žaliais spygliais jos veislė ‘Glauca’.
Riešutauti – į pušyną
Krūminės pušys auga lėtai, pasiekia iki 3 m aukščio. Prisitaiko prie įvairių dirvų, nebijo stipraus vėjo. Augalų centruose parduodami keli krūminės pušies dekoratyvieji kultivarai. Ištvermingos yra ir bankso bei suktaspyglės pušys, jų kultivarai.
Himalajinė pušis (galima įsigyti žemaūgių šios pušies kultivarų) mėgsta purias derlingas dirvas, apsaugotas nuo vėjų ir saulėtas vietas. Atspari veimutrūdei, tačiau šiek tiek jautroka dideliems žiemos šalčiams. Puikūs, iki 20 cm ilgio ploni nukarę spygliai suteikia medžiui egzotišką išvaizdą.
Šverino pušis puikuojasi ilgokais nukarusiais pilkšvai žaliais spygliais, auga rūgščiuose ir neutraliuose dirvožemiuose, pasiekdama 12 -18 m aukštį.
Mūsų klimatui tinkama kedrinė pušis, kuriai tik iš pradžių reikia daugiau priežiūros ir gero dirvožemio. Senesnės pušys pradeda derėti ir duoda gero skonio, apie 1 cm skersmens valgomas sėklas, kurias įprasta vadinti kedro riešutais. Kiekvienos sodybos puošmena galėtų tapti kedrinės pušies lėtai augantis melsvais spygliais kultivaras ‘Glauca Compacta’.
Dryžuoti spygliai
Gausiažiedės pušys tėvynėje auga lengvuose, smėlėtuose, drenuotuose dirvožemiuose, saulėtose vietose. Senesnių pušų apatinės šakos nunyksta, nepaisant gerų augimo sąlygų.
Žemaūgė veislė ‘Alice Verkade’, vadinama Japonijos raudonąja pušimi, auga suploto rutulio forma, pasižymi sodrios žalios spalvos spygliais. Auga lėtai, labai atspari mūsų šalčiams.
Panašiai auga ir ‘Jane Kluis’, ‘Umbraculifera’ išsiskiria taisyklingo rutulio laja. Ši pušis per 10 m užauga apie 90 cm. ‘Oculus – Draconis’ išsiskiria iš kitų tuo, kad ant kiekvieno žalio spyglio turi po du geltonus dryžius. Šios pušies forma netaisyklinga, per metus medelis paauga apie 30 cm. Spyglių margumas geriausiai išryškėja visiškai saulėtose vietose.
Taigi pušų rūšių ir kultivarų pasirinkimas labai platus. Svarbu parinkti tinkamas rūšis ir formas jūsų sodybos sąlygoms bei priežiūros galimybėms bei tinkamai jas pasodinti
Naudingi patarimai
Iš konteinerių persodinamos pušelės prigis nesunkiai, jei bus laikomasi pardavėjų patarimų. Tinkamiausias laikas sodinti – rugpjūtis, nors augalus iš konteinerių galima persodinti bet kuriuo šiltu metų laiku.
Su pušų spyglius pažeidžiančia liga – spygliakričiu kovojama cheminiais preparatais: kanditu, euparenu, skoru, vario oksichloridu. Pavojingiausias pušų kenkėjas – pušinis skydamaris, dažniausiai niokojantis paprastąją, juodąją ir kalninę pušis. Pušinis skydamaris ypač pavojingas jauniems ir persodintiems augalams. Cheminė apsauga naudojama nuo gegužės vidurio ir kartojama kas dvi savaitės.
Pušys puikiai atrodo deriniuose su rododendrais, viržiais, erikomis ir kitais erikiniais augalais, magnolijomis, kiliminėmis gėlėmis. Žemaūgės pušų veislės dažniausiai naudojamos įrengiant alpinariumus ir akmens kompozicijas. Be to, pušys skleidžia sveiką energetiką, o jų spygliai išskiria eterinius aliejus, gydančius plaučių ligas.
Arvydas Rutkauskas,
Dendrologas