Kol Kaune diskutuojama, kurioje vietoje turėtų išdygti dangoraižiai, Vilniuje jie statomi vienas po kito
Jau kuris laikas Kaune visiškai pristabdyta aukštybinių pastatų statyba. Daugiau kaip metus architektai, verslininkai ir valdininkai nesutaria, kurioje vietoje turėtų dygti dangoraižiai, o kur jie yra nepageidaujami. Vakar dar kartą susirinkus į viešą svarstymą paaiškėjo, kokios skirtingos yra nuomonės ir interesai. Apsvarsčius ir Prekybos centrų išdėstymo planą, paaiškėjo, kad juo didesnį prekybos centrą planuos statyti verslininkai, juo toliau jis privalės būti nuo miesto centro.
Aukštybiniams pastatams numatė kelias vietos
Savivaldybės įmonė „Kauno planas” prieš metus pradėjo rengti du specialius planus. Vadovaujantis vienu, aukštybinius pastatus (nuo 40 metrų aukščio) siūloma statyti tik tam tikrose vietose. Kitame plane įvardijamos prekybos centrų plėtros vietos.
„Aukštybinius pastatus siūlome statyti ištisomis grupėmis Geležinkelio stoties rajone ties M.K.Čiurlionio tiltu, Savanorių prospekto atkarpoje nuo Taikos prospekto iki išvažiavimo iš Kauno, Veiverių gatvės ir Europos prospekto sankirtoje Aleksote bei Žemaičių plento viršutinėje terasoje”, – vardijo plano rengėjas Gediminas Šinkūnas.
Vadovaujantis planu, aukštybiniai pastatai galėtų dygti maždaug 20 proc. miesto teritorijos. Koncentruotoje statyboje aukščiausias pastatas negalės viršyti 60 metrų aukščio.
„Būtina išsaugoti pagrindinę miesto architektūros dominantę – Prisikėlimo bažnyčią, – sakė G.Šinkūnas. – Savo dominantę turi kiekvienas pasaulio miestas”.
Netenkina apribojimai
Verslininkus ir architektus piktino, kad aukštybinių pastatų nebus galima statyti dėl greta esančių 1-2 aukštų namų. Esą taikant tam tikras formules specialus planas dirbtinai varžys statybas ir miesto plėtrą. Bendrovės „Būstuva” generalinis direktorius Edvardas Galvanauskas parengtame projekte įžvelgė tik papildomus trukdžius verslui. „Juk kažką statant ir taip privalome gauti kaimynų sutikimą”, – replikavo jis.
Tačiau G.Šinkūnas atkirto, kad specialiomis formulėmis siekiama apdrausti trečiųjų asmenų teises. „Ar kas nors norėtų, kad prie jo gyvenamojo namo išdygtų devynaukštis?” – klausė G.Šinkūnas.
Architektas Algimantas Kančas plano rengėjus kritikavo už tai, kad statytojams jie numatė per didelį rezervinį plotą (3 ha), kurį statytojai privalės turėti, jei užsimos pastatyti aukštą pastatą. „Galiausiai, kam reikia prie aukštybinių pastatų priskirti 40 metrų aukščio statinius, juk tai dvylikos aukštų namai”, – sakė A.Kančas.
Įžvelgia oponentų interesus
Savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius pažadėjo, kad į išsakytas pastabas bus atsižvelgta pagal galimybes.
„Norėtume, kad bent iki Naujųjų metų aukštybinių pastatų išdėstymo schema pasiektų Kauno miesto tarybą”, – schemos pristatymo politikams laiką prognozavo jis.
Komentuodamas Prekybos centrų išdėstymo specialųjį planą N.Valatkevičius įvardijo pagrindinį parduotuvių plėtros kriterijų.
„Juo didesnį prekybos centrą užsimos statyti verslininkai, juo toliau jis privalės būti nuo miesto centro, – sakė jis. – Parduotuvių kvadratūra didės traukiantis nuo miesto centro”.
Prekybos centrų išdėstymo schema bus pritaikyta visoms parduotuvėms, kurių plotas viršys 1000 kvadratinių metrų.
Abiem planams parengti Savivaldybė „Kauno planui” skyrė 170 tūkst. Lt. Du trečdaliai sumos skirta aukštybinių pastatų išdėstymo koncepcijai parengti. G.Šinkūnas tikino, kad jį kritikuojantys oponentai yra architektai ir net Tarybos nariai, siekiantys gauti užsakymų ar turintys kitokių interesų.