Nuo 2002 m. daugiau nei 8 kartus išaugo bendrosios civilinės atsakomybės draudimo, kuris draudžia įmonių padaromą žalą tretiesiems asmenims, įvykių skaičius. Daugiau nei 40 proc. padidėjo šio draudimo išmokų sumos, nuo 6,7 mln. Lt 2002 m. iki 9,5 mln. pernai. Kartu sparčiai auga ir sudaromų sutarčių skaičius – per ketverius metus ūgtelėjo 7 kartus, o įmokų padaugėjo 1,8 karto. Draudikų vertinimu, taip žingsniuojama link brandžios draudimo rinkos.
„Vien pernai teisme buvo sprendžiama daugiau nei 10 tūkst. bylų susijusių su civiline atsakomybe. Tiesa, tai bendras skaičius, apimantis ir su draudimo teisiniais santykiais nesusijusias bylas. Be to, šį skaičių didina vežėjų civilinės atsakomybės ar transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybes privalomojo draudimo atvejai. Tačiau bendra tendencija ryški – bylų skaičius auga ir ateityje jų tik daugės”, – sako Lina Karkliauskaitė, UADB „Ergo Lietuva” CA draudimo grupės vadovė – teisininkė.
Anot jos, žmonės vis dažniau supranta, kad bet kokios žalos atveju dažniausiai kas nors yra už ją atsakingas ir iš jo galima reikalauti nuostolių kompensavimo. Kita vertus, įmonės taip pat vertina riziką ir kasmet vis daugėja besidraudžiančiųjų. Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo (BCAD) įmoka neretai sudaro tik 0,05 ar 0,1 proc. metinės bendrovės apyvartos, o apsidrausti galima vieno ar kelių milijonų litų draudimo sumai. Tokio dydžio žalos nėra dažnos, tačiau šimtatūkstantines žalas draudikai išmoka kasmet po kelis kartus.
Apdraudžia žalą ir gamtai, ir praeiviui
Bendrosios civilinės atsakomybės draudimas yra gana plati sąvoka. Daugeliui įmonių žinomi civilinės atsakomybės draudimai, kuriais draudžiama vežėjo atsakomybė, vairuotojo atsakomybė, tačiau tik nedidelė dalis smulkių ir vidutinių įmonių draudžia savo bendrąją civilinę atsakomybę. Nors kita vertus, nuo 2001 m. pastebima teigiama tendencija, kai vis didesnė dalis ir smulkiųjų bei vidutinių verslininkų domisi šia draudimo rūšimi.
Pastarojo draudimo rizikos skirstomos į dvi pagrindines grupes: viešosios CA draudimą (kitaip dar vadinamą civilinės atsakomybės draudimu dėl vykdomos veiklos) ir CA draudimą dėl netinkamos produkcijos ar paslaugų kokybės.
Viešosios CA draudimu yra apdraudžiama įmonės atsakomybė už žalą, kuri gali atsirasti tretiesiems asmenims dėl įmonės valdomų pastatų, įrengimų, neatsargios įmonės darbuotojų veiklos, o taip pat (jei draudimo sutarties šalys dėl to specialiai susitaria) – dėl staigus ir nenumatyto oro, vandens ar dirvožemio užteršimo ir kitų rizikų.
„Šios grupės draudžiamos rizikos yra aktualios visoms bendrovėms, nepriklausomai nuo jų veiklos srities, mat pirmiausia apdraudžiama nuo žalos, kuri gali atsitikti dėl pastatų, statinių, įrengimų ar kitos įrangos valdymo. Pvz., atėjęs klientas paslys ant šlapių laiptų ir susilaužys koją. Tokiu atveju jis iš bendrovės gali reikalauti ne tik apmokėti gydymo išlaidas, tačiau ir padengti negautas pajamas, atlyginti neturtinę žalą”, – pasakoja Lina Karkliauskaitė, UADB „Ergo Lietuva” CA draudimo grupės vadovė – teisininkė. Anot specialistės, pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančius įstatymus, žalą gali tekti atlyginti net nesant įmonės kaltės.
„Įmonė, kurios veikla susijusi su didesniu pavoju aplinkiniams, pvz., pastatų, automobilių, įrengimų valdymas ar net vykdomi savų pastatų statybos ir rekonstrukcijos darbai, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą visais atvejais. Aišku, tuo atveju, jei tokia žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba jei asmuo susižalojo tyčia ar dėl didelio savo neatsargumo – žalos atlyginti bendrovė neprivalo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus”, – dėsto L. Karkliauskaitė.
Kita BCAD rizikų grupė yra itin aktuali įmonėms, gaminančioms produkciją, ir ypač – eksportuojančioms savo produkciją ar paslaugas į kitas valstybes. Mat, pvz., su kitų Europos Sąjungos valstybių įmonėmis bendradarbiaujančioms bendrovėms drausti savo CA dėl netinkamos kokybės produktų ar paslaugų padarytos žalos dažniausiai yra privaloma pagal sutartis su produkcijos ir paslaugų pirkėjais.
„Europos Sąjungos valstybėse verslas net neįsivaizduojamas be draudimo dėl netinkamos kokybės produktų ar paslaugų, nes žalos tokiais atvejais gali susidaryti labai didelės ir gali siekti šimtus tūkstančių ir milijonus eurų. Tačiau ir Lietuvoje bendrovės sulaukia pretenzijų dėl netinkamos kokybės produkcijos ar paslaugų, pvz., santechnikas netinkamai sujungia vamzdžius ir šie vieną dieną trūkę užlieja visą biurą; parduotuvėje pirkėjo rankose sprogęs sifonas sunkiai sužaloja šį asmenį, dėl ko jis tampa neįgaliu ar viešojo maitinimo paslaugas teikiančioje įmonėje maisto produktus vartoję asmenys patyrė žalą sveikatai, nes maistas buvo netinkamas vartoti”, – pasakoja L. Karkliauskaitė.
Dažniausios pretenzijos dėl žalos turtui
UADB „Ergo Lietuva” dažniausiai pranešami draudiminiai įvykiai, kai žala dėl netinkamos produktų ar paslaugų kokybės buvo padaryta trečiojo asmens turtui – 88 proc. visų pastarųjų ketverių metų pranešimų. Žymiai retesni, tačiau gerokai skaudesni draudiminiai įvykiai yra tada, kai žala dėl netinkamos produktų ar paslaugų kokybės yra padaroma žmogaus sveikatai ir gyvybei – atitinkamai 3 proc. pranešimų. Dažnesnės turtinės pretenzijos ir dėl pastatų bei sklypų valdytojų civilinės atsakomybės – beveik 9 proc.
L. Karkliauskaitė teigia, kad ateityje žalų sudėtis gali šiek tiek keistis, kadangi vis dažniau pareiškiami reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo.
„Nukentėję asmenys vis dažniau žalos atveju ieško kaltųjų ir siekia, kad jų patirti nuostoliai būtų atlyginti. Artimiausių metų teismų praktika parodys, kokios neturtinės žalos sumos įsitvirtins Lietuvoje. Tuo tarpu kai kuriose užsienio valstybėse neturtinė žala įvertinta labai tiksliai, pvz., pasak leidinio Personal Injury Compensation in Europe (edited by M. Bona and P. Mead. Deventer: Kluwer, 2003) Austrijoje nedidelis fizinis skausmas atlyginamas po 414 Lt per dieną. Sukeltas didelis fizinis skausmas žalą padariusiai įmonei kainuotų jau daugiau nei 1200 Lt”, – pasakoja „Ergo Lietuva” atstovė.
Pasak L. Karkliauskaitės ateityje bendrosios civilinės atsakomybės draudimo rinka gerokai plėsis ne tik dėl daugėjančių pretenzijų, bet ir į draudėjų gretas įsiliejančių smulkiųjų ir vidutinių įmonių.
Per 9 šių metų mėnesius „Ergo Lietuva” BCAD žaloms padengti jau išmokėjo 2,087 mln. Lt, t.y. du kartus daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Įmokų surinkta 28 proc. daugiau nei pernai ir suma siekia 7,198 mln. Lt.