Seimas pritarė Vyriausybės pozicijai dėl darbo laiko direktyvos

Šiandien, lapkričio 3 d., Seimo Europos reikalų komiteto posėdyje buvo apsvarstyta Lietuvos pozicija dėl naujai pasiūlytos Direktyvos, kuri liečia tam tikrus darbo laiko organizavimo aspektus. Vyriausybės pateiktą poziciją palaikė daugiau nei pusė Seimo Europos reikalų komiteto narių. Ši Lietuvos pozicija bus pristatyta lapkričio 7 d. vyksiančiame neeiliniame Europos Sąjungos Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos posėdyje.

Seimo Europos reikalų komitetas pritarė Vyriausybės pozicijai, palaikančiai liberalų darbo laiko reglamentavimą tuo pačiu metu siekti didesnių garantijų darbuotojams, dirbantiems viršvalandžius. Šiuo metu galiojančioje darbo laiko direktyvoje maksimalus vidutinis darbo laikas per savaitę Europos Sąjungoje yra 48 valandos, tačiau pagal direktyvoje numatytą išimtį darbuotojas, esant jo sutikimui, gali dirbti ir ilgiau. Šio papildomo darbo laiko trukmės dabar galiojanti darbo laiko direktyva neriboja. Išimties taikymas valstybėse narėse nėra privalomas, šiuo metu šią išimtį taiko tik dvi Europos Sąjungos valstybės narės – Jungtinė Karalystė ir Malta. Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos Darbo kodeksą, vidutinis darbo laikas per savaitę, įskaitant viršvalandžius, yra 48 valandos. Galimybė taikyti ilgesnius viršvalandžius iki 60 ar iki 65 valandų Lietuvoje atsirastų, jei priėmus darbo laiko direktyvą jos nuostata dėl išimties būtų perkelta į Lietuvos nacionalinę teisę.

Daugiausiai diskusijų Seimo Europos reikalų komiteto posėdyje sukėlė būtent nuostata dėl išimties, leidžiančios dirbti ilgesnius viršvalandžius. Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkė Birutė Vėsaitė siūlė griežtinti Vyriausybės poziciją dėl darbo laiko direktyvos: visų pirma nustatyti terminą, kada bus atsisakyta išimties, o panaikinimo terminas galėtų būti 3 metai. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas taip pat palaikė šią nuomonę, teigdamas, kad dabartinis teisinis reguliavimas Lietuvoje gerai gina darbuotojų teises. Tačiau ši direktyva tik iš pažiūros įtvirtina darbuotojų teises, nes iš tiesų išimtis iš esmės nepalieka galimybės darbuotojui nedirbti, jeigu darbdavys to reikalauja. Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Petras Auštrevičius pastebėjo, kad yra tam tikri ekonomikos sektoriai, pavyzdžiui, turizmo sektorius Lietuvoje, kur dėl sezoninio darbo pobūdžio viršvalandžiai yra neišvengiami.

Darbo laiko direktyva jau buvo svarstyta keletą kartų Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete. Seimo Europos reikalų komitetas spalio 27 d. organizavo klausymus dėl šio pasiūlymo teisės aktui, kuriuose dalyvavo ir savo poziciją dėl darbo laiko direktyvos išsakė Lietuvos pramoninkų konfederacijos, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos atstovai. 2006 m. kovo mėnesį Seimo Europos reikalų komiteto Europos informacijos centre Europos Parlamento narės Danutės Budreikaitės ir Seimo Europos reikalų komiteto Europos informacijos centro iniciatyva buvo surengtas seminaras-diskusija „Darbo laiko direktyva”.

Remiantis Seimo Statuto 1802 straipsniu Seimo Europos reikalų komitetas svarsto Seimo kompetencijai priklausančius Europos Sąjungos reikalus ir prireikus Seimo vardu priima sprendimus.