Lapkričio 9 dieną Panevėžyje vyksiančiose Lietuvos Mokslų akademijos dienose pirmąsyk visuomenei bus pristatyta Aukštaitijos regiono herbas bei vėliava.
Aukštaitijos regiono herbas bei vėliava sukurti Etninės kultūros globos tarybos Aukštaitijos regiono padalinio iniciatyva. Anot pastarojo specialistės Vitalijos Vasiliauskaitės, Aukštaitiją galima vadinti Lietuvos valstybingumo lopšiu, todėl kuriant jos herbą panaudota senoji šio regiono heraldika.
Aukštaitijos herbo sidabriniame lauke pavaizduotas raudonas šarvuotas raitelis su pakeltu kalaviju dešinėje rankoje. Skydą laiko du sidabriniai angelai, stovintys ant sidabrinio kaspino, kuriame raudonomis raidėmis įrašytas lotyniškas devizas Patriam tuam mundum existima („Savo Tėvynę laikyk visu pasauliu”). „Kadangi Aukštaitija atliko bene svarbiausią vaidmenį Lietuvos krikšto istorijoje, herbui pasirinkti angelai ne tik laiko, bet ir saugo herbą (Aukštaitiją) nuo nelaimių ir klystkelių”, – sako V.Vasiliauskaitė.
Aukštaitijos herbui panaudotos bene seniausios Lietuvos heraldikos spalvos – raudona (simbolizuojanti meilę, gyvybę, drąsą, pralietą kraują už Tėvynę) ir balta (sidabrinė, simbolizuojanti nekaltumą, sąžiningumą ir dorumą).
Aukštaitijos herbą, remdamasis Žygimanto Augusto laikų Lietuvos mažuoju antspaudu, sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Kartu parengtas ir Aukštaitijos vėliavos projektas. Tai raudonas audeklas su naujuoju Aukštaitijos herbu viduryje.
Aukštaitija – Lietuvos etnografinis regionas, apimantis Panevėžio ir Utenos apskritis bei dalį Kauno, Šiaulių ir Vilniaus apskričių teritorijų (23 savivaldybės, 205 seniūnijos).
Panevėžyje vyksiančiose Lietuvos mokslų akademijos dienose Aukštaitijos vėliava bus įteikta visoms 23 regiono savivaldybėms.