VSD veiklos tyrėjams – kirtis iš pasalų

Seime ypatingos konspiracijos sąlygomis rengiamas pareiškimo projektas, kuriuo gali būti pareikštas nepasitikėjimas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliekamu tyrimu

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), apkaltinusiam Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovą Arvydą Pocių trukdymu atlikti tyrimą, rengiamas atkirtis.

Po parlamento koridorius ir kabinetus jau klaidžioja pareiškimo projektas, kuriuo būtų suduotas nemenkas smūgis VSD veiklos tyrėjams. Tiesa, kol kas niekas nenori pripažinti šio pareiškimo autorystės. LŽ kalbinti įvairių Seimo frakcijų atstovai patvirtindavo girdėję apie tokią iniciatyvą, bet kas ją rengia esą nežinantys.

Suabejojo tyrimu nešališkumu

LŽ žiniomis, opozicinių ir kelių valdančiųjų partijų atstovams siūloma pasirašyti pareiškimą, kuriuo būtų išreiškiamas nepasitikėjimas NSGK atliekamu VSD veiklos tyrimu.

Jau parengtame pareiškimo juodraštyje konstatuojama, kad Seimo komitetas esą baigia perimti Saugumo departamento valdymą. Priekaištaujama, kad nebaigus tyrimo ir neparašius galutinių išvadų komiteto nariai jau pareikalavo nuo pareigų nušalinti VSD generalinį direktorių Pocių. Tai esą liudija tyrėjus turint išankstinę nuomonę, todėl objektyvus parlamentinis tyrimas nebeįmanomas. Todėl Seimui siūloma atšaukti NSGK suteiktą laikinosios tyrimo komisijos statusą ir atšaukti įgaliojimus atlikti šį tyrimą.

Kaip žinoma, Seimas yra įpareigojęs NSGK iki gruodžio 1-osios atlikti VSD veiklos tyrimą. Komiteto nariams pavesta nustatyti, kaip vyksta Saugumo departamento reorganizavimas, kokia ten personalo politika, moralinis klimatas, santykiai su kitomis valstybės institucijomis. Taip pat praprašyta ištirti, ar VSD egzistuoja pareigūnų politizavimo, tarnybinės informacijos neteisėto atskleidimo problemos. NSGK nariai turi išaiškinti vasarą Breste žuvusio VSD karininko Vytauto Pociūno išsiuntimo į Baltarusiją aplinkybes.

Tačiau panašu, kad didžiausią reakciją sukėlė paskutinės dvi užduotys – pavedimai išsiaiškinti, kokia informacija VSD yra sukaupta arba parengta 2004-2006 metais dėl aukštų valstybės pareigūnų galimų korupcinių ryšių arba dėl užsienio šalių institucijų, asmenų galimos įtakos jiems bei nustatyti politikų, verslo ar kitų interesų grupių įtaką saugumo veiklai, sprendimams.

Aistras kursto pažymos

Pradėjus nagrinėti šiuos dalykus kilo konfliktas tarp NSGK ir Pociaus dėl 11 slaptų pažymų. Iš pradžių pažadėjęs jas pateikti politikams vėliau saugumo vadas atsisakė pažadą vykdyti, motyvuodamas, kad tą daryti jam draudžia Operatyvinės veiklos įstatymas.

Naujas konfliktas kilo po to, kai Pocius nuo pareigų nušalino VSD Kontržvalgybos vadovą, jo pavaduotoją ir vieną iš skyrių vadovų. Jie įtariami neteisėtai vienos partijos atstovams atskleidę slaptą informaciją. Tačiau dauguma NSGK narių nušalinimą susiejo su šių pareigūnų liudijimu komitetui.

Praėjusią savaitę NSGK net priėmė pareiškimą, kad Pocius bando daryti įtaką ir trukdo jų atliekamam tyrimui. Prezidento Valdo Adamkaus paprašyta laikiniai nušalinti VSD direktorių nuo pareigų, tačiau valstybės vadovas pareiškė negalįs to padaryti ir paragino komiteto narius greičiau baigti tyrimą.

Įžvelgia VSD žlugdymą

„Toks tyrimas, kokį dabar atlieka Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, veda prie valstybės institucijos – Valstybės saugumo departamento – sugriovimo. Jis neduos rezultatų nei saugumo darbo kokybei, nei teisybės nustatymui”, – NSGK veiklą kritikavo Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.

Jis patvirtino su kai kuriais Seimo Socialdemokratų, Socialliberalų ir Darbo partijos frakcijų nariais kalbėjęs apie iniciatyvą parengti pareiškimą apie esą netinkamą NSGK darbą. „Minčių yra, bet galutinio teksto – dar ne, – sakė Masiulis. – Kol kas ir mūsų frakcija neturi vieningos nuomonės, vyksta diskusijos”.

Anot jo, ką toliau daryti su tyrimu turėtų spręsti pats Seimas, nes jis NSGK ir suteikė įgaliojimus. „Galbūt reikėtų performuluoti kai kuriuos klausimus, paraginti komitetą neužsiimti operatyvine veikla, – svarstė liberalas. – Dabar kai kurie komiteto nariai yra įsitraukę į emocijų kovą ir pradeda nebematyti esmės”.

NSGK dirba ir Liberalų sąjūdžio atstovas Algis Kašėta. Jis teigė nežinąs nieko apie bendražygių svarstymus. „Man kolegos nepasitikėjimo nėra pareiškę”, – sakė NSGK vicepirmininkas. Jis buvo vienas iš 6 komitetų narių, pritariusių pareiškimui dėl Pociaus nušalinimo.

Kalba pusę lūpų

Kaip vieni iš rengiamo pareiškimo iniciatorių minimi socialliberalai, tačiau jų lyderis Artūras Paulauskas šio titulo kratosi. „Tik tiek ir žinau, kiek jūs pasakėte”, – LŽ teigė politikas.

Tiesa, vėliau jis pripažino vis dėlto skaitęs pareiškimo juodraštį. „Manau, kad tai reakcija į kai kuriuos komiteto veiksmus, – svarstė Paulauskas. – Tai pozicijos pareiškimas ir tiek”.

Darbo partijos lyderis Kęstutis Daukšys mano, kad skubėti daryti kokių nors politinių pareiškimus neverta. Jo nuomone, pirmiausia komitetas turi baigti tyrimą ir pateikti išvadas. „Tačiau po to Seimas turėtų galvoti apie platesnį tyrimą – apie operatyvinės informacijos naudojimą, kokiu būdu ji patenka į kitas rankas negu priklauso. Reikėtų vieną kartą padėti tašką šiuose reikaluose”, – samprotavo „darbietis”.

LŽ žiniomis, pareiškimo esmei tyliai pritariama ir Vyriausybės rūmuose. Be to, jį siūlyta pasirašyti ir Liberalų ir centro sąjungos atstovams.

Bijo tyrimo

NSGK pirmininkas Algimantas Matulevičius tvirtino negirdėjęs apie grasinimus iš komiteto atimti įgaliojimus. „Gali būti, kad yra jėgų, bijančių tyrimo, tačiau aš tokios informacijos neturiu”, – sakė jis.

Komitetui talkinantiems teisininkams jau duota užduotis pradėti rengti tyrimo išvadas, nors, pasak Matulevičiaus, dar nebaigta visų liudytojų apklausa. Penktadienį NSGK turėtų liudyti buvęs Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Albinas Januška, eksministras Antanas Valionis. Be to, VSD vadovas Pocius yra pažadėjęs pateikti slaptą medžiagą, kuri apibendrins anksčiau politikų reikalautų pažymų turinį.