Naujos fasadų apdailos medžiagos keičia statybos tradicijas
Miestiečiai savo namus dažniausiai dailina skaldytomis ar dekoratyvinėmis plytomis, ryškiaspalviais dažais, struktūriniu tinku, mediena arba minėtų medžiagų deriniais. Tačiau pastaraisiais metais Lietuvą pasiekė naujos fasadų apdailos medžiagos, kurios nėra panašios į anksčiau naudotas. Ką gali žinoti, gal greitai šios naujosios medžiagos taps tokios pat įprastos?
Pradeda didieji, bet ne visuomet
Naujosios medžiagos kol kas naudojamos visuomeninės paskirties pastatų arba daugiabučių namų fasadams, tačiau anksčiau ar vėliau jomis susidomės ir individualūs statytojai. Kita vertus, kartais pastarieji net pralenkia dideles statybos bendroves atsigabendami naujų apdailos medžiagų iš užsienio gerokai anksčiau. Taip atsitiko su italų kompanijos „Sil-Lastre” fasado plokštėmis, kurias į Lietuvą importuojanti kompanija „Intercoma” pristatė tik spalio mėnesį. Kaune jau pastatytas gyvenamasis namas, kurio fasadas yra dengtas būtent tomis plokštėmis. Deja, jo savininkas nepanoro, kad jis būtų fotografuojamas spaudai. Tad kol kas teks duoti peno vaizduotei.
Plokštės, kurios pasaulyje žinomos kaip „Cembonitas”, yra gaminamos iš cemento, mikrosilikatų ir sustiprintos mineralizuotos celiuliozės pluoštų. Jos yra nedegios, atsparios grybeliui ir tinka ne tik pastatų fasadams, bet ir balkonams bei grindims. Italai gamina jas ne tik pilkos spalvos, bet ir žalias, geltonas, raudonas, baltas. Prie plokščių spalvos pritaikyti ir jų tvirtinimo elementai, todėl statybininkai gali dirbti itin sparčiai, greičiau nei fasadą tinkuoti, glaistyti ir dažyti ar apklijuoti apdailos plytelėmis.
„Padengti fasadus tokia plokšte yra pigiau nei keraminėmis plytelėmis. Šiai medžiagai duodama 15 metų garantija. Dažytas ne tik šių plokščių paviršius, o jos visos, todėl nuo aplinkos poveikio jos nenukenčia ir perdažyti po kelerių metų nereikia. Plokštės montuojamos ant metalo konstrukcijos, todėl labai tinka seniems pastatams restauruoti. Ant seno mūro dedamas karkasas, o ant jo montuojamos plokštės. Plokštės populiarios Danijoje ir Švedijoje, jos ten naudojamos jau 30 metų”, – sako „Intercoma” direktorius Stefanos Kalfoglu.
Jo teigimu, šios plokštės yra ekologiškas produktas, nes 90 proc. sudaro cementas, o apie 10 proc. – celiuliozė. Nors plokštės gaminamos kelių standartinių matmenų, jas galima pjaustyti tiesiog statant.
Laminatas – ne tik baldams
Šilainiuose ir Fredos miestelyje mediena besipuikuojantys fasadai yra dengti skirtingų gamintojų aukšto slėgio laminato plokštėmis.
Šilainiuose fasado apdailos plokštės turi prekinį pavadinimą MEG. „MEG plokštės – tai sluoksniuotas celiuliozės plastikas, susidedantis iš supresuotų celiuliozės pluošto sluoksnių, impregnuotų termoaktyviomis fenolio dervomis, ir dekoratyviniu paviršiumi. Plokštės yra didelio tankio, homogeninės, be oro tarpų, chemiškai neaktyvios, turinčios ypatingai atsparų paviršių mechaniniams pažeidimams”, – sako bendrovės „Heliopolis” projektų vadovas Marius Mažuolis.
Šios plokštės gali būti veikiamos saulės, lietaus, krušos, vėjo, bet dėl to nepakis nei dekoratyvinis paviršius, nei vidiniai sluoksniai. Išmetamosios dujos ir rūgštūs lietūs taip pat nedaro aukšto slėgio laminato plokštėms jokio poveikio.
„Medžiaga atlaiko aukštą temperatūrą ir išsaugo savo fizines bei technines charakteristikas. Ilgalaikiai dideli temperatūrų svyravimai ir drėgmė nekeičia medžiagos išorinio vaizdo ir savybių. Fasadų plokštės yra ypač atsparios ugniai. Per gaisrą plokštės nesuminkštėja, nelaša ir nesprogsta, neskilinėja gesinant ugnį vandeniu. Šios plokštės naudojamos ventiliuojamų fasadų, balkonų, terasų apdailai. Jos gali būti naudojamos privačių namų, administracinių pastatų bei biurų, viešbučių, klubų, restoranų fasadams”, – sako M.Mažuolis.
„Fredos miestelio devynaukščio namo fasadas yra dengtas aukšto slėgio laminatu „Trespa”, kuris yra atsparus bet kokiems poveikiams. Tarkim, tokio pat dydžio metalo plokštės nuo temperatūros pokyčių išsikraipytų, o šios tikrai nesusibanguos. Dabar daugeliui objektų reikia ventiliuojamų fasadų, tai yra apšiltinimo medžiaga po apdailos plokšte nėra uždaroma aklinai, o nuolat vėdinama per paliktą oro tarpą. Taip išvengiama daugybės bėdų. Europoje laminato plokštės fasadų apdailai naudojamos apie penkiolika-dvidešimt metų. Lietuviai yra gana nepatiklūs, todėl ilgai į jas žiūrėjo rezervuotai, juolab kad tokio fasado kaina nėra maža. Kai buvo nuspręsta pasirinkti laminato plokščių fasadą devynaukščiui, specialiai važiavau į parodą Paryžiuje pasižiūrėti, kas yra siūloma. Šių plokščių gamintojų yra palyginti nedaug. Europa dabar žavisi keraminiais fasadais dėl jų natūralumo. Kauno „Akropolio” fasadas iš Karaliaus Mindaugo prospekto pusės yra būtent toks”, – sako bendrovės „Būsto sprendimai” direktorius Kęstutis Malakauskas.
Jo teigimu, Europoje gaminamų statybos ir apdailos medžiagų kokybė beveik visuomet yra gera, tik kartais pasitaiko technologinio broko, žinoma, nereikia rinktis pačių pigiausių iš siūlomų gaminių. Todėl konkretus gamintojas neturi didelės reikšmės ir pasirenkama pagal tai, kokių dydžių plokštės yra parankesnės konkrečiam projektui.
Keičia spalvą
Sukilėlių prospekte baigiamas statyti daugiabutis gyvenamasis namas, pavadintas „Sakura”, pasižymi ne tik originalia forma, bet ir kintančia fasado spalva. Kol kas ja gėrėtis iš tolo dar sunkoka, nes užbaigta tik viena siena, tačiau netrukus pamatysime chameleoniškai kintantį pastato veidą. Raudona spalva taps pilkšva, kai saulė švies tiesiai į ją, o žvelgiant kampu ji blizgės gelsvai.
„Namo fasado apdailai pirmą kartą Baltijos šalyse naudojamos „Alucobond” plokštės padengtos „spectra” spalva. Spalvos ypatybė – ji kinta priklausomai nuo žiūrėjimo kampo. Šia spalva padengtos daugiasluoksnės aliuminio plokštės. Mūsų įmonė „Kompozicinių plokščių sistemos” įkurta prieš trejus metus atstovauti Vokietijos „Alcan Singen GmbH” Lietuvoje. Tai viena iš įmonių Europoje, kuri jau 30 metų gamina daugiasluoksnes (kompozicines) aliuminio plokštes. Jų priešgaisrinės savybės atitinka daugelio šalių normas, o lengvumas, aukščiausio laipsnio tvirtumas ir lygus paviršius apsprendžia mažiausias išlaidas tvirtinimo elementams. Plokščių paviršius atsparus oro poveikiui, jos sugeria vibraciją, tad nebereikalinga papildoma garso izoliacija. Plokštės nežalingos aplinkai, nes visos medžiagos gali būti pakartotinai perdirbtos”, – sako bendrovės vadovas Gediminas Senkus.
🙄 😯 nzn ka cia pasakyt