Kitoks požiūris į laiką, planavimą, sutarčių sudarymą ar tiesiog etiketą kartais skirtingų šalių verslininkams trukdo bendradarbiauti.
Vieni kitus vis dar sunkiai supranta net švedai ir lietuviai, kuriuos skiria tik Baltijos jūra.
Švedai niekaip nesupranta lietuvių verslininkų impulsyvumo.
Lietuvius erzina švedų polinkis viską iki smulkmenų planuoti.
Apie kultūrinius skirtumus švedai ir lietuviai diskutavo prieš savaitę Švedijoje Kalmaro mieste įvykusiame forume „Lietuva”, kuriame dalyvavo ir Klaipėdos apskrities draugijos „Sveja” nariai.
Kultūrinius abiejų šalių skirtumus ne kartą pastebėjo ir Švedijos garbės konsulas Klaipėdoje, „Baltic Business Center Klaipėda” direktorius Joakimas Bernhardsonas bei verslo tarpininkavimo, kelionių ir vertimo paslaugas teikianti Aušra Mendelė.
Susitikimus pamiršta
Abu pašnekovai pastebėjo, kad kone labiausiai skiriasi lietuvių ir švedų požiūris į planavimą.
Švedus galima pavadinti amžinais planuotojais, darbus ir laiką susiplanuojančiais iki smulkmenų, o lietuviai labiau linkę veikti impulsyviai.
J.Bernhardsonas sakė, kad švedai linkę visą savo darbotvarkę ir susitikimus susiplanuoti net porai mėnesių į priekį. Todėl jiems sunku išaiškinti, kad su lietuviais beprasmiška planuoti susitikimą prieš du mėnesius – vis tiek apie tai pamirš.
Kad labai iš anksto suplanuoti susitikimai įvyktų, J.Bernhardsonas visada, likus keletui dienų iki jo, lietuviams apie tai primena.
A.Mendelė taip pat stengiasi pati priminti lietuviams apie būsimus susitikimus su švedais.
„Švedai mano, kad jeigu kartą suplanavo susitikimą, tai vėl apie jį priminti nėra reikalo. Lietuviai, jeigu jiems prieš pat susitikimą dar kartą nepaskambina, supranta, kad jo nebus”, – teigė pašnekovė.
Planavimas glumina
„Pastebėjau, kad kartais švedų polinkis viską planuoti lietuvius stebina. Lietuviai, jeigu abiem pusėms priimtinos sąlygos drauge kurti verslą, nori sumanymą iškart pradėti įgyvendinti. Švedai sako: „Mes grįšime namo, paplanuosime ir tada pasakysime, ką nusprendėme”. Tokį švedų pasakymą lietuviai supranta kaip abejonę, ar verta dirbti kartu”, – aiškino konsulas.
A.Mendelė mano, kad kartais švedų polinkis viską planuoti iki smulkmenų verslui trukdo.
„Lietuviai, veikdami spontaniškiau, sugeba greitai priimti sprendimus ir neretai tuo laimi. Kol švedai trypčioja vietoje planuodami, lietuviai būna penkis žingsnius pažengę į priekį”, – pastebėjo pašnekovė.
Vis dėlto negalima sakyti, kad visi švedai yra planuotojai. Kai kurie taip pat veikia spontaniškai.
„Pažįstu keletą švedų, kurie linkę veikti itin greitai. Kai aš bandydavau ką nors paplanuoti, jie mane netgi apkaltindavo tebegyvenant planinėje ekonomikoje”, – prisiminė A.Mendelė.
Vėluoja valandą
Skiriasi ir lietuvių bei švedų požiūris į laiką. Švedai dažniausiai būna itin punktualūs. Į susitikimo vietą paprastai atvyksta iki numatyto laiko, o jei vėluoja, iš anksto apie tai praneša.
„Lietuviai jau darosi punktualesni. Jeigu pavėluoja, tai paprastai tik apie penkiolika minučių, bet apie vėlavimą vis dar praneša paskutinę minutę. Anksčiau būdavo blogiau – lietuviai neretai vėluodavo netgi valandą. O būdavo ir taip, kad, praėjus valandai nuo numatyto susitikimo laiko, paskambindavo ir paprašydavo pasimatymą atidėti kitai dienai”, – pasakojo J.Bernhardsonas.
Pašnekovas pastebėjo, kad užsakymus paprastai lietuviai stengiasi įvykdyti laiku.
„Tačiau kartais tai nepavyksta, nes lietuviai prisiima tiek užsakymų, kad nespėja visų įvykdyti laiku. Dabar, ne vienerius metus pragyvenęs Lietuvoje, jau suprantu, kad čia laiku įvykdomi tie užsakymai, kurių klientai garsiau paprašo”, – juokėsi konsulas.
Kad lietuviai užsikrauna daugiau darbo, nei spėja nudirbti, anot J.Bernhardsono, nėra labai blogai.
„Suprantu, kodėl taip darote. Priimate daugiau užsakymų, norėdami būti tikri, kad jų nepritrūks. Gal ir švedams kartais vertėtų nepabijoti apsiimti įgyvendinti daugiau užduočių”, – samprotavo pašnekovas.
Užsakymas – ant servetėlės
Kai kas lietuvių elgesyje glumina ir švedus. Lietuvos garbės konsulas Malmėje (Švedija) Ingmaras Ingstadas forumo „Lietuva” seminare stebėjosi, kad lietuviai taip linkę dėl visko susitarti raštiškai.
„Švedams pakanka telefonu susitarti dėl galimybės pradėti verslą. Lietuviai prašo apie būsimą verslą, kainas ir sąlygas informuoti raštiškai. Mums, švedams, toks popierizmas atrodo keistai”, – sakė I.Ingstadas.
Švedų nusistebėjimą, kad lietuviai nelinkę pasitikėti žodine sutartimi, pastebėjo ir J.Bernhardsonas. Bet jis teigia lietuvius suprantantis – viskuo abejoti įpratino karti mūsų patirtis.
A.Mendelė prisiminė šį kultūrinį skirtumą iliustruojantį įvykį: „Lietuviai stebėjosi matydami, kaip kavinėje suskambus telefonui švedas bekalbėdamas ant paimtos nuo stalo servetėlės kažką užsirašė ir vėliau pasigyrė priėmęs verslo užsakymą. Lietuviai tada nesuprato, kaip galima susitarti dėl bendradarbiavimo be raštiškų ant firminio blanko pasirašytų sutarčių”.
Įžvelgia abejones
I.Ingstadas mano, kad švedams ir lietuviams trukdo susikalbėti skirtingai interpretuojamos sąvokos.
„Lietuviai, paklausti, ar nori bendradarbiauti, sako: „Galbūt tai ir įmanoma”. Švedai tokį pasakymą supranta kaip lietuvių abejonę, ar verta dirbti kartu. Jeigu tikrai norite kartu dirbti su švedais, nevartokite frazių, primenančių abejones. Geriau švedams sakyti: „Taip, žinoma, mes mielai su jumis dirbsime”, – patarė Lietuvos konsulas Malmėje.
A.Mendelė pastebėjo, kad apskritai daugybė dalykų, kurie vienos šalies atstovams atrodo savaime suprantami, kitų traktuojami savaip.
„Pavyzdžiui, švedams savaime suprantama, kad prekė turi būti pristatyta tinkamai supakuota. Pakuotės išlaidas jie iškart įskaičiuoja į prekės kainą. Lietuviai paprastai nurodo tik prekės kainą. O jeigu klientas paprašo pakuotės, liepia už tai primokėti, tuo nustebindami švedus”, – pasakojo pašnekovė.
Stebina atsiliepimas
Dar vienas dalykas, kurio nesugeba suprasti švedai, lietuvių polinkis į telefonų skambučius net ir firmose atsiliepti žodeliais „alio” arba „klausau”.
„Negi jums sunku pakėlus ragelį pasakyti pavardę ir įstaigos pavadinimą? Taip būtų mandagiau ir abi pusės sutaupytų daugiau laiko, nes nereikėtų aiškintis, kas su kuo kalba telefonu”, – sakė Švedijos statybinių prekių importo bendrovės vadovas Peteris Kioningas.
J.Bernhardsonas džiaugėsi savo vadovaujamoje bendrovėje „Baltic Business Center Klaipėda” atpratinęs dirbantį personalą telefonu atsiliepti žodeliu „Klausau”. Dabar visi šio centro darbuotojai, pakeldami ragelį, iškart prisistato.
„Aš ir pats darbo telefonu atsiliepiu, prisistatydamas pavarde, o mobiliuoju – vardu. Kartais lietuviai iš to net juokiasi, sakydami, kad ir patys puikiai žino, kam paskambino”, – prisiminė konsulas.
Požiūris keičiasi
Nors kultūriniai skirtumai kartais trukdo rasti bendrą kalbą, visi pašnekovai sakė, kad jų atsisakyti nereikėtų.
„Kalbėdamas apie kultūrinius skirtumus, noriu pabrėžti, kad yra visokių švedų ir visokių lietuvių. Sunku vertinti, kieno elgesys geresnis, o kieno – blogesnis. Viskas priklauso nuo situacijos”, – samprotavo J.Bernhardsonas, kuris stengiasi ne tik įspėti švedus apie kultūrinius skirtumus, bet ir pakeisti jų požiūrį į Lietuvą.
Konsulas džiaugiasi, kad pagaliau švedai į Lietuvą pradeda žvelgti ne kaip į atsilikusį kraštą, kuriame viskas: ir pragyvenimas, ir darbo jėga, ir žaliavos yra labai pigūs, bet kaip į konkurentų šalį.
„Nors švedams Lietuva vis dar atrodo tik kaip gamybai tinkama šalis, siūlau pradėti čia pardavinėti savo prekes ir konkuruoti su lietuviškąja rinka, taip pat kaip ir su Švedijos”, – sakė pašnekovas.