Lietuvoje gimę ir augę jaunuoliai savo gimtojoje šalyje gali būti pripažinti užsieniečiais.
Tai numatyta įstatymuose.
Netekti savo šalies pilietybės jauni žmonės gali todėl, kad laiku nesuskubo gauti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento.
Tampa ne lietuviais
Jei šešiolikmetis dėl kokių nors priežasčių nesugeba gauti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, sulaukęs 18 metų, jis taps asmeniu be pilietybės arba turės pateikti begalę įrodymų, kad jis – lietuvis.
„Pilietybę patvirtina asmens dokumentas. Todėl jei jaunuolis jo neturi, atsiranda sunkumų įrodyti, kad jis yra Lietuvos pilietis. Remiantis įstatymais, asmuo, kuris neturi pilietybės, Lietuvoje yra laikomas užsieniečiu”, – aiškino Klaipėdos VPK Viešosios policijos Migracijos skyriaus pasų poskyrio viršininkė Lilijana Preikštaitienė.
Jos teigimu, Klaipėdoje yra nemažai tokių jaunuolių, kurie pretenduoja tapti ne Lietuvos piliečiais. Dauguma jų – iš asocialių šeimų.
Trūksta tėvų
Nemažai problemų kyla ir dėl to, jog vis daugiau klaipėdiečių išvyksta uždarbiauti į užsienį, o savo vaikus palieka uostamiestyje.
Norėdamas gauti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, šešiolikmetis į migracijos tarnybą pirmiausiai turi ateiti kartu su vienu iš tėvų, kuris patvirtintų vaiko pilietybę.
L.Preikštaitienės teigimu, ši problema bus išspręsta netrukus įsigaliojus naujai tvarkai. Ja bus įteisinta laikina vaiko globa, globėjui nemokant pašalpos.
Tokiu būdu vaikai greta savęs turės teisėtą atstovą, kuris taip pat ir migracijos tarnyboje galės paliudyti apie vaiko pilietybę.
Negali įsidarbinti
Lietuvos pilietybės netekę lietuviai turi tokias pat teises, kaip ir užsieniečiai.
Jie gali balsuoti tik savivaldos rinkimuose, jiems neleidžiama tarnauti Lietuvos kariuomenėje.
Asmeniui be pilietybės taip pat užkertamas kelias į valstybės tarnybą.
Bene didžiausias nepasitenkinimas kyla todėl, kad pilietybės neturintys žmonės, vykdami į užsienį, susiduria su sunkumais, nes norint patekti į daugelį valstybių reikia vizų.
Dar vienas nemalonumas – ištikus bėdai, asmenų be pilietybės svečiose šalyse negloboja Lietuvos valstybė, jie neturi teisinės apsaugos. Visus šiuos nepatogumus yra priverstas pajusti ir klaipėdietis Jevgenijus Lysenka.
26 metų vaikinas yra gimęs ir augęs uostamiestyje, čia baigė mokyklą.
J.Lysenkos teigimu, abu jo tėvai yra Lietuvos piliečiai, tačiau jis gyvena kaip asmuo be pilietybės.
„Būdamas šešiolikos nepasiėmiau paso. O sulaukęs 18 metų sužinojau, kad nesu ir Lietuvos pilietis, nors toks tikrai jaučiuosi”, – dėstė vaikinas.
Turi laikyti egzaminą
Nors L.Lysenka tikino pateikęs visus reikiamus dokumentus, kad gautų lietuvišką pasą, šis jam nebuvo suteiktas.
„Jaunuoliui iki 18 metų pilietybė nustatoma pagal tėvus. O sulaukus pilnametystės pilietybės jau reikia siekti bendrąja tvarka”, – aiškino L.Preikštaitienė.
Kitaip tariant, J.Lysenka turi dokumentais pagrįsti, kad jis yra žmonių, iki 1940 metų turėjusių Lietuvos pilietybę, vaikaitis arba provaikaitis.
Kita galimybė gauti Lietuvos pilietybę – laukti eilėje kartu su tikrais užsieniečiais.
Klaipėdietis turi įrodyti, jog 10 metų nuolat gyveno Lietuvoje, turi legalų pragyvenimo šaltinį.
Pilietybės siekiantiems asmenims privalu išlaikyti ir valstybinį lietuvių kalbos egzaminą.
Lietuvos piliečiu galima tapti ir tuomet, jei santuoka su lietuvaite ar lietuvaičiu trunka ne mažiau kaip penkerius metus.
Leidimas gyventi
Save lietuviais laikantiems, tačiau asmenimis be pilietybės tapusiems žmonėms migracijos tarnyboje yra suteikiamas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje.
Jie taip pat gali gauti asmens be pilietybės kelionės dokumentą.
Klaipėdos migracijos skyriaus viršininkė Svetlana Chodina teigė, jog uostamiestyje gyvena apie keturi tūkst. žmonių, kuriems yra suteiktas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje.
„Neskaičiuojame, kiek tarp jų yra be pilietybės likusių lietuvių. Mūsų apskaitoje jie visi yra užsieniečiai”, – sakė S.Chodina.
Šiemet Lietuvos pilietybė buvo suteikta net 491 žmogui, o per visus praėjusius metus mūsų šalies piliečiais tapo 433 žmonės.