Kultūros, filosofijos ir meno instituto konferencijos „Pagonybės ir krikščionybės santykiai senojoje baltų kultūroje”, skirtos garsaus rašytojo ir religijotyrininko Gintaro Beresnevičiaus atminimui, vardu žinomi visuomenės veikėjai kreipėsi į šalies vadovus ir generalinį prokurorą išreikšdami nepasitikėjimą atliktu Beresnevičiaus žūties aplinkybių tyrimu bei jo rezultatais.
Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas prašomas panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimą nutraukti Beresnevičiaus žūties aplinkybių tyrimą, jį perimti bei atlikti iš naujo. Tyrimo išvadas ir jo medžiagą prašoma maksimaliai paviešinti.
„Esminis viešumas šiuo atveju yra būtinas ne vien dėl iškilios Gintaro Beresnevičiaus asmenybės, bet ir dėl to, kad visuomenę per žiniasklaidą yra pasiekę nemažai prieštaringų šio įvykio dalyvių, pirmiausia policijos, versijų, kad iš jų kyla daugybė konkrečių klausimų, – taigi iš prokuratūros buvo laukiama nuosekliai motyvuotų ir įtikinamų išvadų ir paaiškinimų, kurių nešališkumas nekeltų abejonių, buvo laukiama atsakymų į konkrečius visuomenės bei žiniasklaidos iškeltus klausimus. Deja, įvyko priešingai”, – rašoma kreipimesi.
Prezidentas Valdas Adamkus ir Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas prašomi atkreipti ypatingą dėmesį į šį tyrimą ir reikalui esant panaudoti visas savo galias, kad jo eiga būtų visiškai skaidri, o išvados objektyviai pagrįstos ir visuomenei motyvuotai bei suprantamai išaiškintos.
Ikiteisminį tyrimą, per kurį bandyta išsiaiškinti Beresnevičiaus mirties aplinkybes, Vilniaus apygardos prokuratūra paskelbė nutraukusi spalio 23 dieną. Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius teigė, kad Beresnevičius mirė ne smurtine mirtimi, o nuo širdies veiklos sutrikimo.
45 metų Beresnevičius mirė rugpjūčio pradžioje Vilniaus nakvynės namuose „Sala”, į kuriuos policijos buvo atvežtas iš vieno sostinės barų.