Šiemet Lietuvos maisto kokybės sergėtojai jau tris kartus įspėjo Europos Sąjungos vartotojus apie latviškuose šprotuose rastas žmonių sveikatai pavojingas medžiagas
Bloga naujiena visiems, mėgstantiems latviškus šprotus. Jei ateityje šių konservų kokybė negerės, neatmetama galimybė, kad jų pardavimas Europos Sąjungos (ES) valstybėse bus uždraustas ar bent apribotas. Taip nenutiks tik tuomet, jei kai kurios Latvijos įmonės, gaminančios šprotų konservus, geranoriškai reaguos į kritiką dėl jų kokybės ir modernizuos technologijas.
Praėjusią savaitę Estijos žemės ūkio ministerija patvirtino, kad latviškų šprotų konservuose, kurie tyrimams buvo atrinkti rugpjūtį, rasta labai nuodingos medžiagos, ypač kenkiančios kepenims, – benzpireno. Kai kuriose skardinėse jo buvo net aštuonis kartus daugiau nei leistina. Iš apyvartos išimta visa šių latviškų šprotų partija. Vis dėlto nebuvo visiškai uždrausta prekiauti Estijoje šiais gaminiais, kaip nuo spalio 20 dienos tai padaryta Rusijoje.
Kokybė nuvilia
Latviškų šprotų kokybės problemos – ne naujiena Lietuvos valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT).
Rugsėjį jos specialistai, atlikę tyrimus, latviškuose konservuose aptiko jau minėto benzpireno. Buvo uždrausta realizuoti partiją (apie 96 tūkst. vienetų) šprotų pašteto ir 14 tūkst. vienetų rūkytų strimelių konservų. Iš viso per pastaruosius kelis mėnesius ant lietuvių stalo nepateko beveik 7000 kilogramų latviškų žuvų konservų.
Į Lietuvos rinką produkciją tiekia devyni Latvijos šprotų gamintojai. Įmonėms, kurių gaminiai sukėlė įtarimų, bus skiriamas ypatingas dėmesys, jų produkcija bus dažniau tikrinama.
„Labai svarbu, kad įmonės, įvežančios į mūsų šalį produktus, atsakingai rinktųsi gamintojus ir pačios iš jų prašytų tyrimų rezultatų, šiuo atveju ir dėl benzpireno”, – LŽ sakė VMVT Maisto skyriaus vadovė Aušra Išarienė. Anot jos, už tai, kad į šalį įvežė nesaugius produktus, baudžiami būtent tiekėjai.
Žalą nustatyti sunku
Benzpirenas – šalutinė rūkymo medžiaga. Pasak Išarienės, jei konservų skardinėje nustatomi per dideli jos kiekiai, tai rodo, kad produkcijai rūkyti įmonėje naudojamos nepatikimos medžiagos – alksnis, medžio anglys. „Vadinasi, reikia keisti technologijas”, – sakė specialistė.
Paklausta, ar žmonės, užvalgę produktų, kuriuose yra benzpireno, iš karto gali susirgti, Išarienė sakė, kad paprastai taip tikrai nenutinka. „Kažin ar žmonės, nusipirkę ir suvalgę indelį pašteto ar kelis šprotus, galėjo ką nors pajusti. Toks mažas kiekis vargu ar gali pakenkti kepenų veiklai. Tačiau tyrimais tai įrodyti gana sunku”, – sakė specialistė.
Anot Išarienės, patirtis rodo, kad įmonė, turinti informacijos, jog koks nors produktas nesaugus, tikrai nesistengia jo parduoti. „Verslininkai gana sąžiningai elgiasi su vartotojais ir dažniausiai vykdo mūsų tarnybos nurodymus”, – teigė ji.
Veiksminga sistema
Visos 25 ES valstybės tarpusavyje keičiasi informacija apie pavojingą maistą ar pašarus. Specialiai tam sukurta veiksminga RASFF sistema, kurios tikslas – užkirsti kelią pavojingiems maisto produktams, pašarams platinti ir užtikrinti, kad rinkoje būtų tik saugūs produktai. Tad apie estų „radinį” latviškuose šprotuose jau žino visa Europa.
Per devynis 2006 metų mėnesius Europos Komisija (EK) dėl maisto produktų saugos reikalavimų neatitikimo buvo informuota 2034 kartus. Lietuva EK išsiuntė 18 tokių informacijų (kartu su pranešimais apie nesaugius pašarus). Trimis atvejais Lietuva įspėjo ES šalis dėl latviškų rūkytų šprotų kokybės.
Arbata su kirmėlaitėmis
Prieš savaitę Lietuva gavo perspėjimą, kurį RASFF kanalais išplatino atitinkamos Latvijos tarnybos, apie Lenkijos gamintojų arbatoje rastas kirmėlaites. „Matyt, džiovinant arbatžoles buvo pažeista technologija. Ši arbata visoje Europoje bus išimta iš apyvartos”, – sakė Išarienė.
Rugsėjo pabaigoje RASFF pateikė informaciją iš Belgijos, kad į ES valstybių, tarp jų ir Lietuvos, rinką pateko ES neregistruotų genetiškai modifikuotų ilgagrūdžių ryžių. Juos į mūsų šalį įvežė bendrovė „VP Market”. Buvo uždrausta parduoti beveik 3000 kilogramų ryžių.