Vyriausiasis administracinis teismas spalio 27 dienos sprendimu atmetė kreditų valdymo ir skolų išieškojimo bendrovės „Žvilgsnis iš arčiau” apeliacinį skundą, palikdamas galioti šiai bendrovei nepalankų Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą.
Bendrovei paskirta 13,5 tūkst. litų bauda už klaidinančią reklamą interneto puslapiuose www.zia.lt ir www.zvilgsnis.lt, kur skolų išieškotojų paslaugos buvo pristatomos pasinaudojant antstolių vardu. Bendrovė taip pat įpareigota paneigti neteisingą reklamą „Valstybės žinių” priede „Informaciniai pranešimai” bei minėtų interneto svetainių tituliniuose puslapiuose, kuriuose ši reklama buvo naudojama 2005 metų balandžio-spalio mėnesiais.
Teisinių ginčų procesas dėl klaidinančios skolų išieškotojų bendrovės savireklamos užtruko pusantrų metų – pirmasis Lietuvos antstolių rūmų kreipimasis Konkurencijos tarybai buvo išsiųstas praėjusių metų balandį.
2005 metų lapkričio 29 dienos nutarimu Konkurencijos taryba konstatavo, kad, reklamuodama savo veiklą, bendrovė „Žvilgsnis iš arčiau” klaidino vartotojus ir neteisingai nurodė atliekanti tokias paslaugas, kurias pagal įstatymus gali atlikti tik valstybės įgaliojimus vykdantys antstoliai.
Tarp kitų reklaminių teiginių puslapyje www.zia.lt buvo skelbiama, kad bendrovė „(…) vykdo antstolių, kurie vykdo priverstinį išieškojimą, bankroto administracinę priežiūrą”. Interneto puslapyje www.zvilgsnis.lt teigta, kad „(…) skolos išieškojimo procese, jeigu nustatoma, jog skolą geriau išieškoti teisiniu keliu, tai pasiūlysime ją priteisti ir perduoti mūsų bendrovės Teisės departamento Antstolių skyriui, kuris be papildomų rūpesčių areštuos skolininkų turtą ir lėšas. Taip ne tik atgausite pinigus, bet ir lėšas, išleistas skolų išieškojimui”.
Konkurencijos tarybos požiūriu, minėtais klaidinančiais teiginiais UAB „Žvilgsnis iš arčiau” klaidino vartotojus ir skatino jų ekonominį elgesį, nepagrįstai kurdama kompleksines paslaugas teikiančios įmonės įvaizdį. Tokiu būdu bendrovė pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnio nuostatas.
Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad klaidinančia reklama laikoma reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. To paties įstatymo 5 straipsnis draudžia naudoti klaidinančią reklamą. Kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus. Reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jų naudojimo metu.
Kaip teigia Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė, tai pirmasis atvejis, kai neteisėtas antstolių vardo naudojimas susilaukė teisinių pasekmių, tačiau ne vienintelis tokio piktnaudžiavimo pavyzdys.
„Pastebime, kad tam tikros institucijos mėgsta pagrūmoti antstoliais. Kreditorių noras kuo greičiau susigrąžinti pinigus yra suprantamas, bet toks antstolių vardo naudojimas – neetiškas ir nepateisinamas, todėl taip pat gali susilaukti teisinių pasekmių „,- sako I. Karalienė.
Įvairių institucijų siunčiamuose dokumentuose skolininkams neretai įrašomi pagrasinimai, kad, nesulaukus pinigų, skolos išieškojimas būsiąs perduotas antstoliams, o šiems teksią mokėti dideles vykdymo išlaidas. Būna atvejų, kai sutrikę žmonės atskuba aiškintis į antstolių kontoras, nors jokių vykdomųjų dokumentų jų atžvilgiu pas antstolius nėra.
Man jie niekada nepatiko 😛