Su Viljamo Somerseto Moemo (William Somerset Maugham, 1874-1965), XX a. anglų literatūros klasiko, prozininko, dramaturgo, literatūros kritiko, neprilygstamo psichologinės novelės meistro ir intriguojančių romanų autoriaus kūryba lietuvių skaitytojai yra neblogai susipažinę: palyginti su kitais užsienio autoriais, nemažai jo knygų išėjo dar sovietiniais metais, nesilpsta susidomėjimas šiuo autoriumi ir pastaruoju metu.
Vienas iš žymiausių V.S.Moemo romanų, priklausantis jo kūrinių ciklui apie menininkų gyvenimą – „Mėnulis ir skatikas”, kurio leidimą neseniai pakartojo leidykla „Alma littera” (vertė J. Čebanauskas). 1919 metais parašytas romanas paremtas prancūzų dailininko impresionisto Polio Gogeno spalvingo gyvenimo ir kūrybos faktais. Nors tai nėra biografinis veikalas, vis dėlto „Mėnulis ir skatikas” dažnai pavadinamas neoficialia dailininko biografija.
Romane pasakojama dramatiška ir aistringa Čarlio Striklendo gyvenimo ir kūrybos istorija. Ilgą laiką sėkmingai dirbęs Londono biržoje, Čarlis vieną dieną palieka žmoną ir vaiką, meta gerai apmokamą darbą ir atsiduoda tapybai. Striklendas iš pradžių vyksta į bohemiškąjį Paryžių, kur gyvena skurdžiuose viešbutėliuose kamuojamas ligų ir skurdo, kol sulaukia pagalbos iš vieno sėkmės lydimo olandų dailininko. Tačiau Striklendas neužsibūna ir Paryžiuje. Kalbindamas Striklendą pažinojusius žmones, romano pasakotojas sužino, kad jis netrukus išvyko į Taitį, kur gyveno su čiabuve moterimi, daug tapė ir galų gale mirė nuo raupsų, ant savo lūšnos sienų palikęs nuostabių ir keistų paveikslų kolekciją.
Dėl patrauklaus siužeto, aštraus kūrybos problemų iškėlimo, įdomios personažų psichologinės motyvų analizės vos pasirodęs „Mėnulis ir skatikas” sulaukė didžiulio pasisekimo. O kad ši knyga neprarado aktualumo ir šiandien, praėjus bemaž šimtmečiui, dabar galime įsitikinti dar sykį.