Sparčiai besivystanti pietinė uosto dalis turi bene daugiausiai transporto ir teritorijų naudojimo problemų.
Postūmį šiai uosto daliai vystyti turėtų duoti iš Europos Sąjungos fondų gauti bei pačios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos numatomi panaudoti pinigai.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su Lietuvos transporto investicijų direkcija pasirašė sutartį dėl 12,5 mln. litų geležinkeliui pietinėje uosto dalyje vystyti tarp Sulupės ir Nevėžio gatvių.
Už tuos pinigus numatoma pertvarkyti pietinės uosto dalies geležinkelio kelyną. Atsiras penki nauji keliai, kurių bendras ilgis 3,3 kilometro. Taip pat naujoje vietoje bus nutiesta Nemuno gatvės dalis, tvarkytas vienas vidinis „Klaipėdos Smeltės” kelias. Jau paskelbtas šių darbų konkursas. Programą numatyta įvykdyti iki 2008 metų.
Didės pralaidumas
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas teigė, kad pietinės uosto dalies rezervinei zonai įrengti Uosto direkcija skirs apie 10 milijonų litų. Teritorijoje tarp Sulupės ir Nevėžio gatvių Uosto direkcijai teks išpirkti pastatus, iškeldinti ir kitur įkurdinti gyventojus. Teritorijoje, kuri reikalinga geležinkeliui plėtoti, ir šalia jos, kur turi būti ne mažiau kaip 100 metrų geležinkelio apsauginė zona, yra 8 namai su 74 butais. Iš jų 69 butai priklauso savivaldybei, likusieji privatiems asmenims. Taip pat yra ir įvairių gamybinių pastatų. Vieną iš jų – buvusį banko pastatą Uosto direkcija išpirko maždaug už 1 milijoną litų tam, kad galėtų nugriauti.
S.Dobilinskas teigė, kad pastatams uosto rezervinėje zonoje išpirkti ir gyventojams iškeldinti dar turi du milijonus litų. Kitais metais tam planuojama skirti tris milijonus litų. Pirmiausiai bus iškeldinami gyventojai iš savivaldybės butų.
„Iškeldinimo iš uosto rezervinės teritorijos problemos yra panašios kaip ir Lypkiuose, kurie įeina į Klaipėdos miesto laisvąją ekonominę zoną. Žmonėms blogai gyventi šalia pramoninių zonų, bet kai pasiūlai išsikelti, jie vaizduoja, kad visai smagu ten būti”, – pastebėjo S.Dobilinskas. Matyt, uosto rezervinėje zonoje atsidūrę žmonės stengsis gauti kuo daugiau pinigų.
Pietinės uosto dalies rezervinės zonos tokios tapo daugiau nei prieš dešimt metų, tačiau iki šiol beveik nenaudotos. Dabar teisę tai daryti suteikė pakeistas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas ir priimtas Vyriausybės nutarimas. Leista Uosto direkcijos pinigus mokėti kompensacijoms už gyventojų iškeldinimą iš teritorijų, kurios reikalingos uosto veiklai vystyti.
Kokia naujojo geležinkelio kelyno vystymo prasmė? S.Dobilinskas teigė, kad jis labai padidins krovinių gabenimo greitį ir pralaidumą į krovos bendroves „Klaipėdos Smeltė” ir „Bega”.
„Klaipėdos Smeltė” artimiausiais metais planuoja krauti 5 mln. tonų krovinių, „Bega” – 7 mln. tonų. Anot S.Dobilinsko, ateityje, kai reali tų bendrovių krova artės prie planuojamo krovinių kiekio, pietinėje uosto dalyje dar turės vykti nauji geležinkelio rekonstrukcijos darbai. Norint įrengti papildomų kelynų, tektų nugriauti dalį pastatų. Kelyno, kurį dabar numatoma įrengti už ES pinigus, bent artimiausiems metams tikrai užteks.
Parengti projektai
Pietinės uosto dalies geležinkelio išvystymas yra vienas iš didesnių pastarojo meto ES fondų investicinių projektų uoste.
Prieš tai Uosto direkcija laimėjo 5 mln. litų vertės uosto krovinių ir prekių informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo projektą. Ši sistema skirta uosto naudotojams, transporto sistemos ir kontroliuojančių valstybinių institucijų vartotojams. Krovinio deklaravimas vyks vienoje vietoje, tačiau su to krovinio duomenimis galės susipažinti visi, kam priklauso tą informaciją žinoti pagal jų atliekamas funkcijas.
Dar daugiau projektų Uosto direkcija yra pateikusi 2007-2013 Europos Sąjungos finansavimo metams.
Paramą tikimasi gauti Keleivių ir krovinių terminalui su Minijos gatvės ir Baltijos prospekto žiedų rekonstrukcija. Taip pat jau pateikti dokumentai gauti paramą Šventosios uosto bei valčių prieplaukos Klaipėdoje statybai, Klaipėdos uosto pietinio išvažiavimo kelių į tarptautinę jūrų perkėlą bei į konteinerių terminalą rekonstrukcijai.
Šie projektai skirstant ES paramą konkuruos tarpusavyje. Tačiau S.Dobilinskas tikisi, kad bent daliai jų parama bus suteikta.
Atskirai paramai iš Europos Sąjungos gauti parengtas ir projektas, pagal kurį tikimasi pinigų uostui bei Baltijos jūros pakrantėms „pamaitinti” smėliu reikalingai žemsiurbei įsigyti.
Paramos tikimasi ir Baltijos prospekto, keleivių bei krovinių terminalo projektams parengti.
Nerimas dėl kainų
S.Dobilinskas ypač nerimauja, kad labai smarkiai pradėjo didėti uosto įrenginių statybos kainos. Kelis metus buvusios stabilios jos šoktelėjo apie 60 procentų ir nėra jokios garantijos, kad nekils ir toliau.
„Uosto statybų kainų augimą lėmė į Lietuvos rinką išmesta nemaža dalis Europos Sąjungos pinigų, žmonių migracija ir dėl jos atsiradęs statybininkų stygius, daugybė naujų statybų ir sumažėjusi konkurencija konkursuose”, – teigė S.Dobilinskas.
Jis džiaugėsi, kad pigiai, už 31 milijoną litų, pavyko pastatyti 550 metrų ilgio 82-89-ąją krantines, už 26 milijonus litų gilinti uosto laivybos kanalą. Tai buvo 20-30 proc. pigiau nei skaičiuojamoji tų darbų vertė.
Neketinama nusileisti ir dėl šiemet staiga išaugusių kainų. Pavyzdžiui, 90-96-osios krantinių konkursas jau vyko du kartus. Mažiausia pasiūlyta kaina Uosto direkcijos netenkina. Anot S.Dobilinsko, dar bus bandoma derėtis. Šiuo metu jokie papildomi kroviniai nespaudžia kuo greičiau statyti vieną ar kitą krantinę. „Turime manevro laisvę siekti, kad kainos būtų kuo mažesnės. Jei lengvai nusileisime, bus keliamos ne tik krantinių, bet ir visos kitos kainos”, – tikino S.Dobilinskas.
Dėl staiga kylančių uosto objektų statybos kainų Uosto direkcija šiemet vietoje planuotų 160 milijonų litų į uosto vystymą investuos apie 108 milijonus litų.
Ar tai reiškia, kad uosto vystymo tempai sulėtės? S.Dobilinskas aiškino, kad uosto vystymas priklausys nuo to, kokia bus krova ir pajamos. Šiemet krova apie 12 procentų didesnė, o pajamos augo apie 10 procentų. Statybų kainos šoktelėjo apie 60 procentų. Suprantama, kad uoste statybų bus mažiau. Įtakos turi ir tai, kad brangsta uosto eksploatacinės išlaidos.
Jau parengta ir kitų metų Uosto direkcijos sąmata. Tačiau ji dar nepatvirtinta Susisiekimo ministerijoje. Tai numatoma daryti lapkričio mėnesį.