Teisininkų užkulisiai kitokie, nei rodoma kino filmuose

Studijuoti teisę yra labai populiaru, tačiau ne visi, pasirinkusieji šią profesiją, žino, koks sunkus, o kartais netgi pavojingas teisininko darbas

Didelis atlyginimas ir galimybė kopti karjeros laiptais šiandieną diktuoja studentų pasirinktas studijų programas, tarp kurių bene populiariausia – teisė. Ne vienas mūsų svajojame turėti gerai apmokamą darbą, visus įsakymus klusniai vykdančią sekretorę ir užimti aukštą postą, tačiau ne viskas auksas, kas auksu žiba. „Daugelis svajojančiųjų studijuoti teisę nė nenumano, kokia tai sunki specialybė. Nuolatinė įtampa, grasinimai ir darbas su nusikaltėliais dažnai nė iš tolo neprimena matytų filmų apie teisininkų darbą”, – sakė Vilniaus universitete teisę studijuojanti Jurgita Randakevičiūtė.

Vilioja užtikrintumas

„Studijuoti teisę madinga buvo visais laikais. Pagrindinė tokio populiarumo priežastis, mano manymu, yra visuomenėje vyraujanti nuomonė, jog teisėjai, advokatai ir prokurorai labai gerai uždirba. Moksleiviai, pasirinkdami studijuoti teisę, tikisi, jog baigę mokslus užsitikrins sau gerą gyvenimą ateityje. Be to, tai puiki išeitis gabiems, tačiau neapsisprendusiems, kuo norėtų tapti, jaunuoliams. Turint teisininko išsilavinimą galima dirbti daugelyje sričių”, – sakė devyniolikmetė J.Randakevičiūtė.

Mergina pasakojo, jog besimokydama mokykloje ji nesvajojo apie teisininkės specialybę. „Norėjau studijuoti architektūrą. Į teisę įstojau netikėtai, tačiau dėl to visiškai nesigailiu”, – atviravo J.Randakevičiūtė.

Reikia pasiryžimo

Jurgita visiems svajojantiems apie teisės studijas pataria netingėti dirbti, domėtis ne tik politika, tačiau ir su teisėsauga visiškai nesusijusiomis sritimis. „Visos žinios anksčiau ar vėliau praverčia. Teisininkas turi būti visapusiškai išprusęs ir smulkmeniškai kruopštus žmogus. Pasišventimas ir tikėjimas tuo, ką darai, dirbant teisininko darbą yra labai svarbūs”, – samprotavo pirmakursė.

Jurgitos nuomonei dėl nepamainomo teisininkams darbštumo pritarė ir Mykolo Romerio universitete Kauno policijos fakultete studijuojanti dvidešimt vienų metų Viktorija Ugianskytė. „Jei jau nori stoti į teisę, turi būti tiek psichologiškai, tiek fiziškai stiprus žmogus. Daugelis moksleivių svajoja apie teisės studijas net nesuvokdami, kokia tai specialybė.

Pavojingos ir sudėtingos yra ir kitos su teise susijusios sritys, tokios kaip žurnalistika, politologija, baudžiamoji teisė bei daugelis kitų. Jos šiandieną ir yra vienos populiariausių”, – sakė trečiakursė.

Viktorija, baigusi mokslus Kauno policijos fakultete, įgis teisės bakalauro laipsnį su pasieniečio specialybe. Mergina jau tvirtai apsisprendusi dėl savo ateities. Baigusi universitetą ji dirbs Vidaus reikalų ministerijoje. „Jau pasirašiau sutartį su VRM. Dabar ypač trūksta pasieniečių, manau, jog darbas bus įdomus ir perspektyvus. Teks saugoti valstybės sienas”, – su šypsena savo ateities planais dalijosi kaunietė.

Žygiuoja kaip kareiviai

„Mus moko ne tik teisės ir įstatymų, tenka ir kaip kareiviams žygiuoti, atlikti fizinio pasirengimo užduotis. Fizinis pasirengimas – labai svarbus. Vilniuje kiek kitaip, ten studijuojančiųjų programoje nėra fizinio pasirengimo. Kauno policijos fakultetas skiriasi nuo visų kitų teisės fakultetų, nes tik čia įgyjama pasieniečio specialybė”, – sakė V.Ugianskytė.

„Visi gauname pasiūlymus dirbti valstybės sienų apsaugos tarnyboje, tačiau pats norėčiau baigti ir magistro studijas. Tai išties populiari sritis, tačiau valstybė mums nesuteikia socialinių garantijų, o ir užmokestis už darbą nėra labai didelis. Nors, kita vertus, atvykusius iš provincijos studentus tai tenkina”, – kalbėjo Kauno policijos fakultete ketvirtame kurse studijuojantis dvidešimt dvejų metų Tomas Baubkus.

Merginoms sunkiau

Fakulteto dekanas Antanas Butavičius pasakojo, kad merginoms studijuoti teisę ir valstybės sienų apsaugą yra ypač sunku. „Merginos labai pažangios studentės, tačiau joms išties sunku, jos vargsta, prašo atidėti įskaitas, kadangi profesija ne iš lengvųjų.

Šiandieną gerai parengti pareigūnai labai reikalingi. Dažnai žiniasklaidos priemonėse girdime apie teisėsaugininkų nekompetenciją”, – sakė A.Butavičius.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.