Siaubo knygų rašytojas pats bijo

Amerikiečių siaubo knygų rašytojas Stivenas Kingas parašė daugiau kaip 40 romanų. Jo knygose daugybė šlykščių detalių, nes pats rašytojas kenčia paranoją, bijo mirties, vabzdžių (ypač vorų, musių ir vabalų), uždarų erdvių, žiurkių, gyvačių, bjaurumo, tamsos ir dar daugelio dalykų.

Skirtingai nei jo gerbėjai Stivenas Kingas atrodo visiškai normaliai. Jis dėvi džinsus „Levis“ ir akinius, marškinių kišenėlėje nešioja parkerį. Jis žiūri beisbolą, dievina roko muziką ir net pats groja roko grupėje „Rock Bottom Remainders“. Su žmona ir vaikais jis tyliai gyvena Bangore, Men valstijoje.

„Mano žmona ir vaikai mane mato ir priima tik iš vienos pusės. Tačiau kai aš rašau, su manimi vyksta kažkas nenormalaus. Yra du žmonės: vienas – gyvena, kitas – rašo knygas“, – apie save kalba S. Kingas.

Stiveno Edvino Kingo aistra rašyti pasireiškė, kai jam buvo vos 12 metų. 1959-aisiais jis parašė straipsnį brolio laikraščiui, kuris vadinosi „Deivo išdaigos“. Tiesa tas laikraštis buvo spausdinamas mimeografu ir išeidavo vos 20 egzempliorių tiražu. Stivenas taip pat rašė straipsnius ir komentarus dar nepasirodžiusiems televizijos šou, kurie buvo gana populiarūs. Kopijuotus savo apsakymus jis pardavinėdavo vietiniams gyventojams po 30 centų. Taip pat jis pardavinėjo savo kūrinius mokykloje, kol mokytojai tokios veiklos nesustabdė.

Dauguma pirmųjų Stiveno rašinių buvo moksliniai-fantastiniai. Tiesa, dėl žinių trūkumo juose trūko detalių, tačiau tokio amžiaus jaunuoliui jie buvo nuostabūs.

Kingo susidomėjimas siaubo žanru išaugo, kai jis savo tetos namuose atrado dėžę, pilną senų mokslinės fantastikos žurnalų. Įkvėptas tokių autorių kaip Havardas Filipsas Lavkraftas (Howard Phillips Lovecraft), Robertas Blochas (Robert Bloch) ir Džekas Finis (Jack Finney), Stivenas 1965 metais parašo ir publikuoja apsakymą „Aš buvau paauglys, kuris plėšė kapus“. 1967 m. jo apsakymą „Stiklinės grindys“ išleidžia profesionali leidykla „Starling Mystery Stories“.

1988 m. viename interviu Stivenas Kingas pareiškė: „Mane nuolat kankino neteisybės jausmas. Mano atėjimas į šį pasaulį nebuvo laukiamas, nes mama nenorėjo turėti vaikų. Tėvas paliko ją, kai man buvo vos dveji. Jis išėjo iš namų nusipirkti cigarečių ir negrįžo. Mes buvome maži žmonės. Kapanojomės tarp sunkumų ir tais laikais nebuvo jokių lygių galimybių. Mes su broliu suaugome pirma laiko, o mūsų mama dirbo juodus darbus ir patarnavo kitiems žmonėms. Ji niekada dėl to nesiskundė. Tačiau aš nebuvau kurčnebylys ir aklasis. Jaučiau, kas turi pranašumą prieš kitus žmones. Šitas neteisybės jausmas įsišaknijo manyje ir egzistuoja daugelyje mano knygų…“

1966 m. baigęs vidurinę mokyklą S. Kingas įstojo studijuoti anglų kalbą Orono universitete. Ten jis susipažino ir su savo būsima žmona Tabita Sprius. Pora susituokė 1971 m.

Prieš tai, kol tapo anglų kalbos mokytoju valstybinėje mokykloje, Stivenas dirbo savitarnos skalbykloje, sargu. Tuo metu jis nesugebėdavo net apmokėti sąskaitų ir skendėjo skolose, tačiau kiekvieną laisvą minutę rašė.

Nuo skurdo Kingų šeimą išgelbėjo leidykla „Doubleday“, susidomėjusi Kingo romanu „Keri“. Už knygą, kurią Kingo žmona Tabita ištraukė iš šiukšlių dėžės, leidėjai sumokėjo autoriui 2500 dolerių avansą. O 1973 m. kompanija už 400 tūkstančių dolerių pardavė romano leidybos teises Naujosios Amerikos bibliotekai. Pusė šios sumos atiteko S. Kingui. Pažymėdamas šį įvykį Stivenas žmonai nupirko feną. Pats rašytojas atsidėjo vien tik kūrybai.

Romanas „Keri“, išleistas 1974 m., akimirksniu išpopuliarėjo. Sėkmės susilaukė ir pagal jį 1976 m. pastatytas filmas.

Visuotinis romano „Salemo likimas“ pripažinimas S. Kingui pelnė siaubo rašytojo statusą ir dar 250 tūkstančių dolerių iš kompanijos „NAL“ už knygos leidybos teises.

Trečiąjį S. Kingo romaną „Švytėjimas“ įkvėpė savaitgalį su žmona viešbutyje patirti įspūdžiai. Stivenas ir Tabita nusprendė atsipūsti nuo vaikų viešbutyje „Stanley“ Rytų Parke. Viešbučio darbuotojai tapo romano personažų prototipais. „Džeiko Toranso paveikslui sukurti aš panaudojau visus savo agresijos syvus…“ – prisipažino rašytojas.

Leidyklą „Doubleday“ S. Kingas pakeičia į daugiau mokančią ir geresniais viršeliais jo knygas apipavidalinančią kompaniją „NAL“. Kita jo knyga „Mirusi zona“ išeina jau kur kas patrauklesnė, ir prasideda S. Kingo kūrinių bumas.

1998 m. garsenybių sąraše „Forbes Top 40 List of Entertainers“ Kingas užėmė 31 vietą. Per metus jis uždirba apie 40 milijonų dolerių…

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.