Ar esate radę knygą? Ne raktą, piniginę, segtuką, o būtent knygą, kukliai lūkuriuojančią skaitytojo ant suolelio ar žolyno? Jeigu taip – gali būti, kad jūs asmeniškai susidūrėte su „bookcrossing’u”, arba „knygokaita”.
Kiek mano lentynose knygų? Ar visas jas esu perskaitęs daugiau kaip vieną kartą? Matyt, panašūs klausimai kirbėjo amerikiečio Rono Hornbeikerio, kuris tapo tinklalapio bookcrossing.com įkūrėju ir to paties pavadinimo pomėgio oficialiu pradininku, galvoje.
Naršydamas internete, vyrukas rado tinklalapių, kurių vartotojai žymi, kaip po pasaulį klajoja palikti fotoaparatai arba dolerių banknotai, kurių kiekvienas turi savą numerį.
Ronas kartu su žmona Kaore susimąstė, kokį dar daiktą būtų galima padaryti šitokios bendravimo ir perdavimo sistemos objektu ir neilgtrukus subrandino ir įformino „bookcrossing”, arba „knygokaitos”, idėją. Tai įvyko 2001-aisiais.
Šiuo metu minėtasis tinklalapis turi 501317 registruotų vartotojų. Jame registruotų knygų skaičius siekia 3392097. Procedūra visai nesudėtinga: tinklalapyje registruojant knygą, jai suteikiamas individualus numeris. Pagal jį galima sekti knygos kelionę.
Knyga, pažymėta specialiu lipduku, paliekama žmonių gausiai lankomose vietose: autobusų stotelėse, kavinėse ir t.t. Kitas „knygų gaudytojas”, pasiėmęs ir perskaitęs leidinį, taip pat turi jį palikti kurioje nors vietoje, prieš tai pranešęs apie savo radybas tinklalapyje. Gali palikti ir specialiai tokioms knygoms skirtoje lentynoje: užsienio šalyse tokių jau esama bibliotekose bei prekybos centruose.
Lietuviška „knygokaita”
Bookcrossing.com tinklalapyje yra užsiregistravę 173 mūsų tautiečiai. Su išlaisvintomis, kaip jas vadina šio pomėgio šalininkai, knygomis yra sunkiau. „Cha, „bomžas” griebs ir sudraskys tą tavo laisvą knygą”, – tokią reakciją į „knygokaitos” idėją gali išgirsti iš skeptikų.
Tačiau, turint omenyje, kad tokia leidinėlio gyvenimo perspektyva išties reali ir mūsų bibliotekose anei parduotuvėse kol kas nėra lentynų tokioms knygoms laikinai apsistoti, išradingas jaunimas sugalvojo saugesnį variantą: įklijavus „bookcrossing” etiketę, atiduoti ar paskolinti knygą kuriam nors konkrečiam asmeniui, su kuriuo susisiekei internetu.
Anot vadinamosios bendruomeninės bibliotekos – projekto skolink.org – vieno iš iniciatorių, 20-mečio vilniečio programų sistemų studento Maksimo, knygos – pakankamai brangios, todėl nemalonu, kai perskaitytos jos dulka lentynose. Juolab kad dabartinėmis informacinių srautų sąlygomis retai kada tenka imti skaityti tą pačią knygą antrąsyk.
Lietuviškojo projekto skolink.org biblioteka, kurioje, beje, galima gauti ne tik knygų, bet ir vaizdo ir muzikos įrašų, naudojasi per 200 žmonių. Vienas pagrindinių šitokios bibliotekos bruožų – ji skatina vartotojų bendravimą. Su visa projekto sistema susipažinti ir jame užsiregistruoti galite apsilankę tinklalapyje www.skolink.org.
Alternatyvi rinkodara
„Svarstant apie teisingumą ir atlyginimą gerajam autoriui, manau, dalijimasis knygomis yra geriau nei elektroninės knygų vagystės dėl kelių priežasčių: pirmiausia, pirkimo aktas įvyksta ir autoriui yra atlyginama.
Antra, knygos turi savo fiziškąjį resursą ir po 20 skaitytojų knyga tampa makulatūra. Trečia, didelę dalį knygos kaip daikto vertės sudaro rinkodaros kaštai. Tuo metu „bookcrossing” knygos prieinamumo dėka populiarina ją ir autorių, – samprotauja Maksimas.
– Nevykdant skaičiavimų, galima optimistiškai teigti, kad „bookcrossing” ar kiti knygų dalijimosi būdai yra alternatyvi rinkodara, kurianti mažiau pridėtinės vertės negu reklaminės kampanijos, leidyklos „brendas”, gražus viršelis. Aišku, leidyklos tam priešinasi – pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos leidykla „Penguin Books” draudžia dalytis jos spausdintomis knygomis – pigesnėmis, minkštais viršeliais.”
Kalbant apie santykį su komercija, galima pastebėti, jog ir pats bookcrossing.com projektas jos neišvengė. Tinklalapyje siūloma įsigyti firminės atributikos: marškinėlių, kepuraičių, skirtukų knygoms ir net auskarų su „bookcrossing” simboliu – knygute su kojomis bei rankomis. Bepigu – juk tokiems daiktams rinka, matyt, palanki: JAV yra apie 100 tūkst. pomėgio šalininkų.