Spalio 25 d., Seime parlamentinių partijų frakcijos pasirašė susitarimą dėl kovos su korupcija stiprinimo, inicijuotą premjero G. Kirkilo. Jame partijos susitaria sudaryti darbo grupę Seime, kuri analizuos atskiras visuomenės gyvenimo sritis ir ruoš priemones korupcijai šalinti.
Prieš keletą metų , t.y. 2002 m. liepos 17 d. , Seime taip pat buvo pasirašytas Lietuvos politinių partijų, atstovaujamų Seime, susitarimas dėl kovos su nusikalstamumu ir korupcija sustiprinimo. Susitarimu siekta politinių partijų susiklausymo dėl vieningų strateginių tikslų ir prioritetų kovoje su nusikalstamumu ir korupcija.
Tokie susitarimai, pasirašomi prieš pat savivaldybių tarybų rinkimus, atrodo itin keistai. Juo labiau žinant, kad pasitikėjimas Seimu paprastai neviršija 8 proc., o politinėmis partijomis – 5 proc. Kyla klausimas, ar tokiu būdu partijos nesiekia privilioti rinkėjų į artėjančius savivaldos rinkimus? Jei taip, tai gali būti pavadinta tik Lietuvos piliečių apgaudinėjimu ir nepagrįstų vilčių suteikimu.
Nepaisant minėto susitarimo, kai kurios parlamentinės partijos šiandien įklimpę į galimo neskaidraus finansavimo ir korupcijos liūną. Užuot sprendę problemas veikdami, politikai dangsto savo pačių neskaidrią veiklą tik deklaratyviai pasirašinėdami įvairius susitarimus.
Lietuvos krikščionys demokratai 2006 m. vasario 2 d. kreipėsi į penkiolika Lietuvos politinių partijų, kviesdami susitarti dėl siektinų pokyčių politinėje Lietuvos sistemoje. Pasiūlyto susitarimo esmė – siekti skaidresnės ir moralesnės politikos, atsieti verslą nuo politikos, aiškiai reglamentuoti politikų viešosios komunikacijos principus ir etiką, suformuoti rinkimų kampanijų ir politinių partijų veiklos stebėsenos mechanizmą, mažinti įvairių manipuliacijų galimybes per rinkimų kampanijas.
Didžioji dalis partijų nepanoro pripažinti blogėjančios politinės situacijos Lietuvoje. Liberalų ir centro sąjunga bei valstiečiai liaudininkai atsakė, kad nepasirašys siūlomo susitarimo. Kitos parlamentinės partijos, nors ir žadėjo pareikšti bent poziciją, tačiau kukliai nutylėjo. Susitarimo iniciatyvą palankiai įvertino tik Lietuvos centro partija, Tautinė partija „Lietuvos kelias” bei Socialdemokratų sąjunga.
Akivaizdu, jog partijos , tuomet nepanorėjusios bent kiek aiškiau deklaruoti savo pozicijos mažinant korupcijos mastą, dabar demonstruoja neįtikėtiną entuziazmą mesdamos rinkėjui dar vieną tuščių pažadų dozę. Abejotina ir tai, kad susitarimą pasirašo ne partijų pirmininkai , o tik frakcijų Seime vadovai, tarsi partijos neturėtų atstovų savivaldybėse, tarsi ten nebūtų aktuali ši problema. Deklaratyvų tokio susitarimo pobūdį atskleidžia ir tai, kad išsigąsta, matyt, vienos partijos vadovo, vadinamo „abonentu”: nepaisant to, kad jo parašo išvengta po dokumentu, šitai tik dar labiau sustiprina įspūdį , kad viso labo siekiama manipuliuoti piliečių nusiteikimais.