Biologinė dvikova su augalų kenkėjais

Pesticidus, kuriuos įprasta naudoti prieš augalų kenkėjus, galima papildyti, o kartais ir visai juos pakeisti iš kai kurių rūšių augalų pagamintais vandens užpilais bei nuovirais

Visi mieliau valgome daržoves, išaugintas nenaudojant cheminių augalų apsaugos preparatų, turinčių vieną ar daugiau veikliųjų medžiagų.

Pastarosios skirtos augalams apsaugoti nuo ligų sukėlėjų, kenkėjų ir piktžolių bei augalų augimui reguliuoti.

Augalų apsaugos priemonės pagal kilmę yra cheminės ir biologinės. Daugiausiai žemės ūkyje naudojamos cheminės augalų apsaugos priemonės, o biologinių, iš natūralių žaliavų pagamintų preparatų, rinkoje yra nedaug, nors jie yra mažiau arba visai nekenksmingi aplinkai.

Renkami žydintys augalai

Biologiniai preparatai – tai kai kurių rūšių augalų užpilai ir nuovirai arba iš tų pačių augalų, kurie naikina žalingus vabzdžius ir erkes, pagaminti milteliai. Svarbu tai, kad, teisingai tokius preparatus panaudojus, jie nekenksmingi naudingai faunai bei žmogui.

Insekticidines (naikinančias vabzdžius) augalų savybes lemia juose esantys natūralūs cheminiai junginiai.

Augalai nuovirams ir ištraukoms gaminti gali būti renkami iš anksto, o naudojami kitais metais. Per tą laiką jų efektyvumas nesumažėja. Geriausiai augalus rinkti žydėjimo metu. Surinktus augalus surišame nedideliais ryšulėliais, džioviname pavėsyje popieriniuose maišeliuose arba fanerinėse dėžutėse, prieš tai ant jų užrašę kiekvienos augalų rūšies etiketę. Prieš gamindami ekstraktą ar ištrauką, augalinę žaliavą užpilame vandeniu ir verdame, o gautas nuoviras supilame į hermetiškai uždarytą stiklinį indą ir laikome tamsioje bei vėsioje vietoje.

Augalinės ištraukos gali būti labai toksiškos, todėl jas ruošiant ir naudojant būtina laikytis saugos taisyklių kaip ir dirbant su cheminėmis medžiagomis. Nuovirai lieka toksiški apie 1-2 mėnesius.

Biologinė kova su Kolorado vabalu

Gerai visiems pažįstamas bulvių ir pomidorų kenkėjas – Kolorado vabalas. Jeigu jo nesunaikinsime, augalai liks be lapų, styros vien nuogi stiebai. Klysta tie, kurie mano, kad tarp bulvių pasodintos pupeles, pupos ar medetkos atbaido vabalus. Bulves, pomidorus, baklažanus, papriką nuo minėtų vabalų tikrai apsaugos pelyno arba debesylo vandeninė ištrauka. Ruošiant pelyno ištrauką, kibirui vandens (10 l) reikės 2-3 kg karčiojo pelyno, 1-2 stiklinių pelenų ir 50 g ūkiško muilo drožlių (jos reikalingos tirpalo lipnumui pagerinti). Viską virinti 5 minutes. Gautą mišinį laikyti apie 2 valandas, kad prisitrauktų. Šia ištrauka augalus galima apdoroti 3 kartus. Beje, pelyno ištrauka efektyviai saugo kopūstus, svogūnus, česnakus nuo daugelio kenkėjų.

Debesylo ištraukai reikės 150-200 g debesylo susmulkintų šaknų, 10 l vandens. Ši mišinį virinti 5 minutes. Gautą nuovirą palikti vienai parai, kad prisitrauktų, tačiau svarbu išlaikyti jo kvapą, kuris pražūtingai veikia kolorado vabalą. Tad tirpalas virinamas ir vėliau laikomas inde su dangčiu. Beje, į šį tirpalą taip pat galima pridėti muilo drožlių (jos ištirpinamos atskirai ir įmaišomos prieš pat ištraukos naudojimą). Sudžiovintos debesylo šaknys savo insekticidinių savybių nepraranda 3 metus.

Kiti efektyvūs receptai

Amarams ir voratinklinei erkei naikinti tinka žalių, ligų nepažeistų bulvienojų ištrauka: 1,2 kg žalių bulvienojų užpilti 10 l vandens ir palaikyti 3-4 valandas, pridėjus 40 g muilo. Po to purkšti augalus.

Lapus griaužiančius vikšrus galima įveikti žaliais varnalėšos lapais: pripjaustyti trečdalį kibiro lapų, užpilti kibiru šilto vandens, po 3 parų nukošti ir purkšti. Amarus ir voratinklinę erkutę įveiks svogūnų lukštų ištrauka: 200 g sausų lukštų užpilti 10 l šilto vandens, po 5 dienų nukošti ir 3 kartus nupurkšti kenkėjų apniktus augalus kas penkias dienas. Minėtus kenkėjus galima naikinti, pasitelkus česnakų skiltelių ištrauką: sutrinti pusę kilogramo česnakų skiltelių, sudėti į 3 l talpos stiklainį, užpilti vandeniu ir palikti tamsioje šiltoje patalpoje 5 paroms. Nukošti. Purškiama mišiniu: 10 l vandens/ 60 ml česnako užpilo/50 g muilo.

Amarus ir lapus graužiančius vikšrus įveiks 200 g česnako skiltelių, 200 g svogūnų lukštų, 200 g tabako atliekų nuoviras. Jis verdamas, įpylus 10 l vandens. Atvėsintą nuovirą nukošti, pripilti vandens iki 10 l, pridėti muilo ir purkšti. Kopūstų lapus graužiantys vikšrai išnyks, nupurškus juos labai nuodingu peržydėjusios rykštinės karpažolės žolės (lapai ir stiebai kartu) nuoviru. Jį ruošti taip: 4 kg rykštinės karpažolės žolės užpilti maždaug 4 l vandens ir virti 2-3 valandas. Tuomet nukošti, papildyti nuovirą vandeniu iki 10 l ir purkšti. Pakartoti po 4 dienų.

Prieš amarus, erkes, kryžmažiedes sprages naudokime ilgalapių rūgštynių šaknų užpilą. Jis ruošiamas taip: 300 g susmulkintų šaknų užpilti 10 l vandens ir palaikyti 2-3 valandas. Tuomet nukošti ir purkšti.

Verta atsiminti, kad augalus apdoroti paruoštais užpilais ir ištraukomis reiktų 2-3 kartus kas 3-8 dienas, o esant reikalui – 4-5 kartus. Nuovirus ir ištraukas geriausiai naudoti jų paruošimo dieną, o purkšti – pavakarę, nes daugelis minėtų biologinių preparatų saulėje praranda savo nuodingumą.

Ir vienas lauke – karys

Nimazalis – biologinis preparatas kovai su lauko ir šiltnamio augalų kenkėjais. Jis gaminamas iš Indijoje augančio tropinio medžio, naudojamas liaudies medicinoje jau daugiau kaip tūkstantį metų. Šio medžio ekstraktai naudojami asmens higienai, prieš augalų kenkėjus ir ligų sukėlėjus, gyvūnų ektoparazitus. Jie nekenksmingi žmogui ir šiltakraujams gyvūnams, bitėms ir vabzdžiams, mintantiems kenkėjais. Preparatas naudojamas profesionaliame, individualiame ir ekologiniame ūkyje.

Nedideliuose plotuose augalai purškiami nimazalio 0,5 proc. tirpalu. Prieš čiulpiančiuosius kenkėjus, kurių vystymasis trumpas (amarai, erkės), augalai apdorojami preparatu kas 5-7 dienas, prieš tripsus – kas 10-14 dienų, o prieš griaužiančiuosius užtenka preparatą pakartotinai panaudoti po 12-14 dienų.

Nimazalis naudojamas prieš lauko ir šiltnamio pomidorus, agurkus, saldžiąją papriką, rožes, chrizantemas puolančius baltasparnius, prieš minamuses, amarus, tripsus, voratinklines erkes ir kt. Juo purškiamos bulvės nuo kolorado vabalo pirmųjų lervų, o kopūstinės daržovės – nuo pirmųjų amarų, baltukų, pelėdgalvių, kandžių (pasirodžius pirmos kartos vikšrams). Agrastai, juodieji serbentai purškiami, pasirodžius jaunesnio amžiaus pjūklelio lervoms, o obelys – pasirodžius pirmiems amarams.

Išpurkštas nimazalis augalą padengia plona plėvele, prasiskverbia per lapų audinius į vidų ir veikia sistemiškai. Preparatas kenkėjus veikia per jų virškinamąjį traktą po to, kai kenkėjas pasisotina nupurkšta augaline mase ar jos sultimis. Nimazalis veikia efektyviai, jei augalų lapai apipurškiami iš abiejų pusių. Preparatas naudojamas prieš jaunesnio amžiaus lervas arba kenkėjų vystymosi pradžioje. Paruoštas skystis turi būti išpurkštas tuoj pat. Jeigu nupurškus po 6 val. palyja, reikia purkšti pakartotinai.

Dr. Elena Survilienė,

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos mokslo darbuotoja

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Šeima ir namai su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

2 Responses to Biologinė dvikova su augalų kenkėjais

  1. bla

    😉

  2. bla

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.