Mergaitėms, kurias pagimdo į penktą dešimtį įžengusios motinos, gresia didesnė rizika tapti nevaisingoms, perspėja mokslininkai. Jiems pirmą kartą pavyko įrodyti, kad bėgant laikui mažėja ne tik pačios moters galimybės pastoti, bet ir kad didesnis gimdyvių amžius gali pakenkti jų dukrų vaisingumui, trečiadienį rašo britų laikraščiai.
Šios išvados turėtų kelti itin didelį susirūpinimą, kadangi šiais laikais vis daugiau moterų vaikus gimdo tik tuomet, kai padaro karjerą. Tyrimui vadovavęs biologas iš Atlantos Piteris Nadis (Peter Nagy) sakė: „Daugumos mūsų tėvai buvo jauni, kai gimėme mes. Šiandien visuomenė keičiasi. Tikėtina, kad sulauksime daugiau problemų dėl nevaisingumo”.
Nevaisingumo klinikoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad moterys, kurioms nepavyko pastoti, turėjo vyresnes motinas nei tos, kurioms gydymas padėjo susilaukti atžalų.
„Iškėlėme tokį mokslinį klausimą: jei keturiasdešimtmetė susilaukia dukters, ar ši užaugusi turės tokias pat galimybes pastoti, kokias turi 25 metų amžiaus gimdyvių dukros?” – paaiškino mokslininkas.
Siekdami atsakyti į šį klausimą, tyrimo autoriai paklausė 74 problemų dėl nevaisingumo turinčių moterų, kokio amžiaus būdamos jas pagimdė motinos. Rezultatai rodo, kad motinos tų, kurioms po gydymo klinikoje pavyko pastoti, gimdė būdamos maždaug dvejus su puse metų jaunesnės nei motinos tų, kurių gydymas nebuvo sėkmingas.
Dar akivaizdesni įrodymai gauti mokslininkams išanalizavus motinų biologinį amžių, kuris siejamas su menopauze. Šiuo požiūriu sėkmingai pastojusių moterų motinos gimdė penkeriais metais anksčiau – maždaug likus 25 metams iki menopauzės nei motinos tų, kurioms gydymas nepadėjo (apie 20 metų iki menopauzės).