„Grupės A” dailininkai savo darbais siekia, kad gėrio būtų daugiau ir jis nusvertų blogį
„Esame optimistai, nevaikštome nosis nukabinę”, – sakė Vida Norkutė, akvarelininkų „Grupės A” pirmininkė. Šešių tapytojų grupė, kurią sudaro Elena Šaltytė-Lisauskienė, Živilė Liugailaitė, Vija Tarabildienė, Vladas Lisaitis, Gediminas Gesevičius ir minėtoji pirmininkė Norkutė, neseniai Lietuvos dailininkų sąjungoje atidarė parodą „Pasaulio sutvėrimas: septynios dienos. Angelai”.
Anot Tarabildienės, ši tema – visų tapytojų idėja, įdomi jau tuo, kad iki šiol dailėje, ko gero, nebuvo būtent taip atskleista. Lisaitis pritarė kolegei ir pridūrė, kad kiekvienais metais ieškoma naujų idėjų. „Pasirenkame globalines temas, kurios būtų naudingos bei įdomios ir Lietuvai, ir mums patiems”, – teigė menininkas. Grupės pirmininkė pateikė dar vieną argumentą, kodėl buvo verta tapyti pasaulio sukūrimą: „Atrodo, gyvename pasaulyje, o apie daug ką net nesusimąstome. Matome spalvas, visumą, o detalių dažniausiai ir nepastebime”. Tad atskleisti gyvenimo grožį tapytojai tikisi per savo akvareles. Ne veltui parodos atidarymo metu jie ne kartą minėjo esantys optimistai ir į viską žvelgiantys kiek kitaip, nei statistinis lietuvis. „Gyvenime viskas balansuoja ties gėrio ir blogio riba, o mes dirbame tam, kad gėrio būtų daugiau ir jis nusvertų blogį”, – ryžtingai sakė Tarabildienė.
Norkutė džiaugėsi, kad „Grupėje A” susirinkę žmonės yra gabūs, stiprūs, darbštūs, įdomūs, atsakingi, jie kiekvieną dieną stengiasi didinti gėrio dalį ten, kur gyvena. „Mus jungia didelė meilė akvarelei, – šypsojosi ji. – Tema labai sudėtinga – kiekvienas stengėsi pagal savo pasaulėžiūrą ją pateikti piešiniuose. Juk mes kartais, deja, net nepastebime, kokia žalia ir nuostabi yra žemė”.
Visi šeši akvarelės meistrai prieš pradėdami lieti išsitraukė lapelius, kuriuose buvo užrašyta, ką kurią dieną teks pavaizduoti. Kiekvienas turėjo visišką laisvę, nebuvo saistomas jokių reikalavimų, tad galėjo remtis savo potyriais ir suvokimu. Lisaitis džiaugėsi: „Aš nedirbau. Ilsėjausi. Ištraukiau sekmadienį”. Sunku patikėti, kad jis ilsėjosi – ant sienos kabėjo pats didžiausias parodos eksponatas, vaizduojantis paskutinę savaitės dieną. Ekspozicijos dalyvių teigimu, kolegų darbus jie išvydo tik parodos dieną. „Taip elgdamiesi išvengiame įtakos vieni kitiems”, – paaiškino Tarabildienė. Jai pritarė ir Lisaitis: esą visi jie turi savą stilistiką, braižą ir nori juos išlaikyti.
Be abejo, šie žmonės dirba ir darbus pristato ne vien kartu, bet ir pavieniui. Prieš mėnesį buvo atidaryta Lisaičio paroda „Begalybė”, po mėnesio Kaune bus pristatoma tarptautinė ekspozicija „Baltijos tiltai”, kurioje dalyvaus beveik visi „Grupės A” tapytojai, tik šįkart – kiekvienas individualiai. Norkutė pripažino, jog eksponuoti savo darbus su grupe yra daug pigiau, nei organizuoti asmeninę parodą.
„Grupė A” jau devintus metus kartu. Lisaitis stebėjosi, kur dingsta kitos menininkų grupės, kaip jaunas mėnulis pasirodančios meno padangėje, surengiančios vieną kitą parodą ir tyliai pranykstančios. Šio kolektyvo pirmininkei gera, kad jiems taip nenutinka ir jie vis dar kartu. „Esame draugiški, mūsų grupės nariai vieni kitus supranta be žodžių. Kartais vieni iš kitų pasišaipome, bet nepiktai. Būna, kad pasibarame, bet viskas baigiasi tik geruoju – greitai susitvardome. Tokiai komandai ir vadovauti nesunku”, – džiaugsmu dalijosi Norkutė. O Gesevičius, ilgą laiką tylėjęs ir klausęsis, ką kalba kolegos, tarė: „Esu dėkingas šiai tapytojų grupei. Jei ne ji, matyt, ir netapyčiau – tik dėl jų esu priverstas kažką parodyti”.